Advokatų kontoros AVERUS teisininkės Aušrinės Zaburienės teigimu, darbo sutarties nutraukimo pagrindus reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, priklauso ir jam išmokėtinos kompensacijos dydis bei darbdavio pareiga iš viso tokią kompensaciją mokėti.
"Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, kaip ir buvo minėta, atleidimo dieną darbuotojui išmokama ne tik darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ir išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Šiuo atveju skaitytojas nurodo, kad įmonėje dirba penkerius metus, kas sudarytų 60 mėnesių. Atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas, skaitytojas turėtų savo nepertraukiamąjį darbo stažą įmonėje susiskaičiuoti ne metais, o mėnesiais, nes nuo to ir priklausys jam turimos išmokėti išeitinės išmokos dydis. Jeigu darbuotojas toje įmonėje dirbo iki šešiasdešimties mėnesių, jam turėtų būti išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbuotojas toje įmonėje dirba daugiau kaip šešiasdešimt mėnesių, jam priklausytų keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka", - aiškino teisininkė.
Anot jos, darbuotojo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka mokama tik tokiu atveju, jeigu darbo sutartis būtų nutraukiama darbuotojo pareiškimu įgijus teisę į visą senatvės pensiją.
"Šiuo atveju skaitytojui būtų naudingiau, jeigu darbo sutartis būtų nutraukta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, nes tada priklausytų didesnė išeitinė išmoka, negu nutraukus sutartį darbuotojo pareiškimu. Gauti išeitinės išmokos dviem pagrindais darbuotojas negalės", - sakė A. Zaburienė.
Klausimus teisininkams galite užduoti el. paštu [email protected] arba paskambinę tel. (8 46) 411 305.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą