Kaip savivalda tvarkosi Lenkijoje

Pasikalbėjimas su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

- Pone Vytautai, mes alsuojame artėjančių savivaldos rinkimų karščiu, o pas jus Lenkijoje savivalda išrinkta lapkritį. Kodėl taip anksti?

- Kad nauja valdžia spėtų pati suformuoti ir patvirtinti 2015 metų biudžetą. Nelogiška šaukti rinkimus, kai biudžetą suformavo sena valdžia.

- Ar rinkimuose dalyvavo partijos?

- Ne. Partijos kaunasi aukštesniuose sluoksniuose. Valsčiuje visus reikalus sprendžia bendruomenė: ji renkasi viršaitį ir 15 tarybos narių. Ji mūsų valdžia ir partija.

- Ar turėjote konkurentą?

- Vieną, bet stiprų. Kovėmės garbingai. Mano veidelį pasirinko 81 proc. rinkėjų.

- Lietuvoje mažai kas supranta, kas per darinys yra valsčius...

- Mūsų Punsko valsčius savo dydžiu (14 tūkst. hektarų plotas), gyventojų skaičiumi (3,5 tūkst.) prilygsta daugeliui jūsų seniūnijų, pvz., Alytaus rajono, Miroslavo seniūnijai. Anksčiau su ja maloniai bendravome.

- Jūs turite savarankišką valsčiaus biudžetą...

- Taip, mes turime savarankišką, valstybės įstatymu įtvirtintą 16 milijonų zlotų biudžetą, dar apie 6-8 milijonus prisiduriame pateikę projektus ES fondams. Visos biudžetinės valsčiaus įstaigos priklauso mums, kaip ir 200 kilometrų vidaus kelių, karjerai ir pan. Tai mūsų turtas. Mes jį valdome, prižiūrime, juo disponuojame. Mes iš savo biudžeto mokame atlyginimus, teikiame pašalpas. Laidotuvių išlaidas...

- Jūs išduodate verslo, ūkininkavimo, gimimo, santuokos ir kitus dokumentus?

- Visus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, nes neturime savo vairuotojų mokyklos. Neturime ir ligoninės. O šiaip visus darbo, verslo, švietimo, socialinės rūpybos, pirminės sveikatos priežiūros, o ir kitus kasdienius reikalus žmogus išsprendžia neperžengdamas valsčiaus ribų. Darbymečiu, kad žmonės negaištų, važiuojame pas juos ir vietoje sutvarkome tai, ko labiausiai reikia.

- Kokie jūsų santykiai su ankstesnėmis institucijomis?

- Draugiški. Mus kontroliuoja ir prižiūri žmonių išrinkta 15 garbingiausių valsčiaus žmonių taryba. Ji yra tiesioginis mano viršininkas. Valsčiaus administracija parengia išsamų metų veiklos planą, paskirsto finansus, numato darbų užbaigimo terminus ir t.t. Taryba planą, jei reikia, koreguoja ir patvirtina.

Vėliau taryba tik kontroliuoja, kaip dirbame. Kas pusmetį pateikiu išsamią ataskaitą tarybai ir visoms šeimoms. Taryba susirenka tik iškilus nenumatytoms aplinkybėms, ji tą pačią dieną pakoreguoja atitinkamus biudžeto straipsnius. Šiaip taryba nesikiša į administracijos darbą, nes visa atsakomybė gula ant mano pečių - atsakau ne tik kėde, bet ir savo turtu. Kadangi rinkimuose nedalyvauja partijos, tai nei administracijoje, nei taryboje nebūna susikirtimų. Valsčiaus šeima nedidelė, vieni kitus žinome kaip nuluptus. Viršaitis čia nepamandravos. Išspirs bematant.

- Ar valsčius turi ilgalaikių skolų?

- Apsaugok Dieve nuo ilgalaikių... Man to niekas neleistų. Trumpalaikių skolų imame tam, kad savo dalį pridurtume prie laimėtų ES fondų projektų. Vėliau skolas tuoj pat grąžiname. Praskolinti valsčių reikštų mano, kaip viršaičio, asmeninį bankrotą. Aš privalėčiau dėl savo kaltės padengti nuostolius. To nebūna, nes taryba akyla kaip pelėda. Praskolinti valsčių galėtų tas, kuriam įstatymas neužkrautų asmeninės atsakomybės. Man tai sunku įsivaizduoti - vadovauti, asmeniškai neatsakant? Pas mus kaip privačiame versle - už rezultatus atsakai savo kailiu.

- Lietuvoje savivaldą, kaip ir visą valstybę, supurtė garsioji ekonomikos ir finansų krizė.

- Lenkiją tik pakuteno. Buvęs premjeras ponas Tuskas ne kartą džiaugėsi, kad provinciją gelbėjo būtent savarankiškų valsčių sistema. Iš tikrųjų mes operatyviai, iš anksto numatydavome galimas įtakas, pokyčius versle, žemės ūkyje, švietimo, socialinėje sferose ir, jei reikėdavo, tą pačią dieną perskirstydavome biudžetą. Gydėme ligos simptomus, o ne jos pasekmes. Tai mus gelbėjo. Valsčiuje per krizę nedidėjo atlyginimai, pensijos, pašalpos, bet ir nė centu nesumažėjo. Neturėjome bankrotų, neatsirado bedarbių, nepadidėjo mokesčiai. Mes tvarkėmės gaspadoriškai.

- Anksčiau girdėjau kalbų, kad centras ruošiasi stambinti valsčius...

- Per krizę visi įsitikino, kad tokia, kokią turime, valsčių sistema, veikė efektyviausiai. Šlubavo centrinės institucijos... Visos kalbos apie stambinimus nuplaukė kaip pienės pūkas... Žmonių tiesiogiai rinkta valsčių valdžia, personalinė atsakomybė, atsakingas, taupus požiūris į valsčiaus finansus ir turtą mums leidžia ramiai dirbti ir pasiturimai gyventi. Stiprėjome kaip šeima.

- Bet dviejų mokyklų neišsaugojote... Beje, jūs buvote pirmasis valsčiaus viršaitis, kurį taip pagarbiai priėmė mūsų premjeras.

- Ne tik maloniai priėmė, bet ir padėjo. Mokyklose buvo likę tik po kelis moksleivius, dabar juos vežiojame į kitas dvi mokyklas. Autobusėlis senas, prašiau jūsų švietimo ir mokslo ministro - gal ras progą padovanoti mokyklinį. Daugiau mums jokios paramos ir nereikia, žinome, kad ir Lietuvai nelengva.

- Ar jus taip pat maloniai priima jūsų ministrai, ministras pirmininkas...

- Taip. Juk mes pirminė, stipriausia visos valdymo sistemos pakopa. Mes žmonių rinkta ir kontroliuojama valdžia. Tokią valdžią turi gerbti visi. Atvirkščiai, pirmiausia priima valsčiaus valdžios atstovas. Juk iš kaimo viskas kyla į viršų. Dažnai pasidžiaugiame, kad Lenkijoje savivaldos negniaužia centralizuotas valdymas.

- Valsčius renka savus mokesčius?

- Taip. Žemėnaudos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų. Du procentus nuo apyvartos moka karjerą eksploatuojanti įmonė, du procentus moka magistraliniai keliai, kertantys valsčiaus teritoriją. Moka mokestį nuo magistralinio kelio ruožo vertės. Taigi, prisiduriame, ir gana neblogai prisiduriame.

- Jūs turite valdiškų miškų?

- Tik apsaugos zonas. Jei turėtume valdiškų miškų, tai juos patys ir tvarkytume. Nesuprantu, kodėl jūsų savivaldybių teritorijų valdiškus miškus tvarko generalinė urėdija. Vadinasi, savivaldybių nelaiko valdžia, jomis nepasitiki. Parceliuoti miškų mums neleistų žmonės. Centras savivaldos neperleidžia, iš čia ir kyla visos bėdos. Tai gerai žinau, nes bendrauju su daugeliu tautiečių. Galbūt aš klystu. Gal jums tai normalu. Lenkijoje taip nėra. Ir tuo džiaugiamės.

- Dažnai lankotės Lietuvoje?

- Žemės ūkio akademijoje mokosi mano sūnus Povilas. Kasmet į Lietuvos aukštąsias mokyklas pasiunčiame po keletą abiturientų. Jiems mokame stipendijas, butpinigius, bet baigę studijas jie privalo grįžti į valsčių ir 3-4 metus dirbti mūsų įstaigose, valsčiaus administracijoje. Specialistus rengiame tik Lietuvoje. Taigi, esu dažnas svečias. Lankausi ir seniūnijose.

- Lankydamasis jūsų valsčiuje sutikau lietuvių iš Lietuvos...

- Atvažiuoja pigiau apsipirkti. Tačiau maisto kokybė Lietuvoje geresnė. Žmonelė vis sako: važiuojame, apsipirksime pasigardžiuoti. Lietuviai Punske lankosi mažiau, nes neturime didelių parduotuvių. Jie dažnai perka statybines medžiagas. Nes čia taikoma tik 9 proc. PVM, taip remiami naujakuriai.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“