Specialiai „Vakaro žinioms“ tiesiai iš Gruzijos sostinės Tbilisio situaciją pakomentavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius:
- Kodėl Ukrainos policija laužo rankas Lietuvoje labai mylimam ir gerbiamam politikui, legendiniam kovotojui su korupcija bei kitomis negerovėmis Michailui Saakašviliui?
- Pagaliau ukrainiečiai suprato, kad, be destrukcijos ir valstybės pamatų griovimo, jokios kitos veiklos šis „garsusis kovotojas“ nevykdo... Be to, jie pagaliau išsiaiškino, kad jokia Jungtinių Valstijų politika nelaiko M.Saakašvilio savo pranašu Ukrainoje ir kad yra daugybė faktų, liudijančių, jog jo veikla nėra atsitiktinė. O tai buvo galima suprasti ir anksčiau, vien tik žvilgtelėjus, kuo baigėsi M.Saakašvilio politika Gruzijoje - matome ten prarastas teritorijas ir į valdžią atvestą gana patogią Maskvai vyriausybę. Kadangi šiuo metu esu Tbilisyje, tai galiu pasakyti, jog visas Tbilisis susižavėjęs stebi ukrainiečių policijos veiksmus ir Mišą, balansuojantį ant stogo, tačiau čia nematau nė vieno žmogaus, kuris sau pjaustytųsi venas, eitų į demonstracijas, barstytųsi dėl jo pelenais galvą ar kaip kitaip reikštų pasipiktinimą ukrainiečių veiksmais...
- Kitaip sakant, žmonės Gruzijoje M.Saakašvilį vertina neypatingai gerai?
- Yra čia daug žmonių, kurie supranta, kad kai kurios jo padarytos reformos buvo sėkmingos ir reikalingos, bet iš esmės tai, kas buvo daroma su gruzinų tauta, reiškiant tiesioginę nepagarbą daugybei žmonių, čia sukūrė labai aiškias nuotaikas. Galiu tik pakartoti: niekas čia į gatves dėl M.Saakašvilio neina. Negana to - aš net nematau, kad jo paties partijos žmonės darytų pareiškimus ar gatvėse ką nors mobilizuotų... Tikrai niekas čia dėl Mišos nesėkmių neišgyvena... Na, o dėl Ukrainos - kitas reikalas. Kadangi įvairios demonstracijos Ukrainoje yra nuolat smarkiai perkamos, visa tai turi savo konkrečias kainas arba „taksas“, o Miša ten naudojamas kaip ledlaužis griauti šiandieninei valdžiai, tai nemažai žmonių apmoka įvairaus plauko „demonstrantus“, kurie šiuo momentu Mišos situaciją išnaudoja atakoms prieš valdžią. Štai ir visa istorija. Kaip sakoma, jeigu yra tokių politikų, tai priešas net nereikalingas...
- Galima teigti, kad ponas M.Saakašvilis buvo Maskvos statytinis?
- Ukrainiečiai tai įrodinėja. Kai M.Saakašvilis ėjo į valdžią Gruzijoje, tai niekam nebuvo abejonės, kad jo dėdė KGB generolas Salasanija organizuoja jo ryšius su Maskva... Tai yra šeima, kuri visą laiką palaikė glaudžius santykius su KGB struktūromis, pats Miša buvo išsiųstas mokytis į Ukrainos specializuotas mokyklas, ten baigė tarptautinius ryšius specializuotuose fakultetuose. Visa tai niekam nėra paslaptis, o tas viešųjų ryšių sukurtas „kovotojo“ paveikslas, žinoma, daug kam ir Lietuvoje užmuilino akis.
- Bet pas mus M.Saakašvilis iki šiol yra laikomas griežtai prieš Kremliaus kėslus kovojančiu asmeniu...
- Žinoma, nes Lietuvoje pilna tokių pačių veikėjų, kurių tokios pačios biografijos... Kaip nemėgsi į save panašaus? Pagaliau, pasižiūrėkime, kaip Miša atsirado Gruzijos politikoje. Tai buvo tiesioginis sovietų užsienio reikalų ministro Eduardo Ševardnadzės statytinis, netgi savo sūnų pavadinęs Eduardu savo šefo garbei... Po to atėjęs į valdžią per tam tikrą inscenizaciją jis pasiekė tiesiog tragiškų rezultatų: dabar Gruzija arba turi viešai atsisakyti savo prarastų teritorijų, arba bet koks jos judėjimas link NATO ar europinių struktūrų yra uždarytas. Taigi, nieko blogesnio už tokį politiką neįmanoma net sugalvoti...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą