Prasideda ilgai žadėta ir pranašauta ekonominė krizė?

Ar pastarojo meto pasauliniai įvykiai reiškia, kad jų prognozės išsipildė ir mūsų laukia naujas visuotinis finansinis sukrėtimas?

Didžiųjų problemos

Jau niekam ne paslaptis, kad koronavirusas skaudžiai smogs ne tik Kinijos, bet ir aplinkinių šalių rinkoms. Ypač - pervežimų ir turizmo sektoriui.

Pasauliniu mastu ligos pasekmės pasireikš brangstančia elektronika bei dėl kinų gamintų komponentų stokos stojančia įvairių prietaisų gamyba.

Dėl viruso ir kovos su juo priemonių Kinijoje tragiškai smuko naujų automobilių pardavimai - per pirmas dvi vasario savaites jie, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau negu 90 proc.

Tikėtina, tai gali atsiliepti ir kitoms rinkoms, nes įmones šioje šalyje turintys Vakarų automobilių gamintojai jau anksčiau informavo, kad jos yra stabdomos. Ir tai dar ne visos „gerosios naujienos“.

Neigiamas pasekmes pasaulinei finansinei sistemai dėl JAV Rusijai griežtinamų sankcijų prognozuoja ir kaimyninės valstybės finansų srities specialistai. Tai akcentuojama Tarptautinių finansų instituto apžvalgoje „Rinkos intervencija. JAV sankcijų Rusijai pasekmės“.

Joje pabrėžiama, kad Rusijos federalinės paskolos obligacijos įtrauktos į visus pagrindinius globalius besivystančių šalių indeksus ir užima ten svarbią vietą. Specialistai perspėja, jog JAV pritaikius sankcijas Rusijos valstybės skolai, tai gali tapti sukrėtimu besivystančioms rinkoms.

Naujos sankcijos gali ne tik priversti palikti Rusiją užsienio šalių bankus, bet ir tapti nestabilumo kitų šalių vertybinių popierių rinkose priežastimi. Tokia situacija galima ir tuo atveju, jeigu sankcijos bus taikomis tik Finansų ministerijos aukcionuose parduodamoms obligacijoms.

Sankcijos gali apsunkinti ir tarptautinius atsiskaitymus, nes, rusų finansininkų teigimu, rublis yra viena aktyviausiai besivystančių šalių prekybos sandėriuose naudojamų valiutų. Dėl prieš obligacijas nukreiptų sankcijų mažės pastarųjų likvidumas, kas taps transakcijų Rusijos tarptautiniams partneriams brangimo ir papildomų sunkumų prekyboje priežastimi.

Ekspertai (nu)vertino Libano ekonomiką

Prie ekonominių problemų turinčių šalių priskiriamas ir Libanas. Jo suverenius reitingus per kelias pastarąsias dienas peržiūrėjo ir sumažino dvi pasaulinio lygio agentūros, praneša CNBC.

„Moody’s“ (kreditų reitingo agentūra, atliekanti tarptautinius valstybių ir bendrovių tyrimus- red. past.) ir „S&P“ („McGraw-Hill“ įmonių padalinys, publikuojantis akcijų ir obligacijų tyrimų analizes - red. past.) suverenų Libano reitingą pažemino iki žemesnio už investicinį lygio.

Neoficialiai jis vadinamas „šiukšliadėže“. Tai lėmė per daug didelė valstybės skola. Ji šiandien siekia 160 proc. BVP ir yra didžiausia nuo pat 1990 m., kai Libane baigėsi 15 metų trukęs pilietinis karas.

Analitikai nerimauja ir dėl į Libano įmonių korporatyvinę skolą investavusių investuotojų. „S&P“ ataskaitoje teigiama, kad situacija beveik pasiekė „virtualų defoltą“.

Visi šie veiksniai kartu su artėjančia kitos valstybinės obligacijų, kurių nominalioji vertė yra 1,2 milijardo JAV dolerių (apie 1,06 mlrd. Eur), išleidimo diena lėmė tai, kad minėtų vertybinių popierių kaina smuko 69 proc., taip naujų investuotojų pelningumą padidindama tūkstančiu procentų.

Tai reiškia, kad kitos emisijos valstybei kainuos gerokai brangiau, nes orientyru bus laikomas dabartinis pelningumas.

Pasak ekonomistų, Libaną ištiko struktūrinė krizė. Taip nutiko dėl per daug aktyvaus valstybės skolinimosi, turėjusio įtakos ir Centrinio banko (CB) politikai. Ją analitikai įvardina kaip „finansų inžineriją“. Ji pasireiškia tuo, kad per bankinius depozitus CB už dideles palūkanas pritraukia kokią nors užsienio valiutą, kuri vėliau naudojama valstybinių euroobligacijų išpirkimui.

Be to, dėl ilgalaikio einamųjų sąskaitų operacijų deficito šalyje pradėjo trūkti užsienio valiutos, todėl bankai apribojo jos apyvartą ir nustatė lėšų išėmimo iš klientų dolerinių sąskaitų limitą. Anot analitikų, šiuo metu apie 70 procentų bankų aktyvų sudaro vyriausybės vertybiniai popieriai arba CB įsipareigojimai. Jų defoltas gali baigtis visos bankinės sistemos žlugimu.

Komentuoja akademikas Antanas BURAČAS:

„Vertindami pasaulyje susiklosčiusią situaciją, turime įsiklausyti į konjunktūros specialistų ir finansinių investuotojų nuomonę. Jų teigimu, jau pastebimas 1,5-2 proc. siekiantis ekonomikos smukimas. Kinijos veiksnys irgi yra svarbus, nes jai tenka apie 15-18 proc. pasaulinės gamybos. Ši aplinkybė gali paveikti ne tik finansų rinkas, bet ir užsienio šalių prekybą bei gamybą.

Viskas rodo, kad atėjo laikas ciklinei krizei, bet didžiausia šios dienos problema yra situacijos neapibrėžtumas. Kinijoje prasidėjusi krizė paveikė JAV ekonomiką. Tikėtina neigiamą įtaką pasaulinei ekonomikai turės ir Pietų Korėjos krizė. Nors neaišku, kiek ji plėsis, tačiau pirmieji panikos požymiai jau pastebimi. Rinkos į tokius dalykus reaguoja labai jautriai, tad netrukus tai gali paveikti ir makroekonomikos plėtrą.

Tam tikrą poveikį dėl viruso kilusi panika turės ir Lietuvai, nes daugelio modernių ir išmaniųjų įrenginių komponentai gaunami būtent iš Taivano, Kinijos ir Pietų Korėjos, tad ateinantį ketvirtį, jeigu jų tiekimas nebus atnaujintas, atsargos gali pasibaigti.

Kadangi mūsų krašte vyrauja tradicinės pramonės ir ūkio šakos, o įmonių, priklausančių nuo globalių finansinių rinkų, nėra daug, dabartinė krizė Lietuvą turėtų paveikti mažiau negu labiau išsivysčiusias valstybes.

Šiandien gerokai daugiau nerimo kelia ne pats virusas ar galimos jo pasekmės, o jau minėta nežinomybė. Nei medikai, nei ekonomistai negali prognozuoti, kiek toli risis dabartinė ligos banga. Būtent tai ir lems, kaip viskas klostysis toliau. Panikuoti nereikia, tačiau tampa akivaizdu, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje tokiai situacijai tinkamai nepasirengta.

Kinijoje virusas beveik suvaldytas, o Italijoje kilo panika ir ten pradėjo trūkti ne tik kaukių, bet ir maisto produktų. Lietuvoje irgi skleidžiamos panašios demagogijos, kad esą baigėsi kaukių ir respiratorių atsargos, pamirštant, kad jos buvo pasibaigusios jau prieš du mėnesius. Tik tuomet tai niekam nekliuvo.

Pasitikėjimo nekelia ir tai, kad nors valdžia deklaruoja, jog apsaugos priemonių atsargos yra pakankamos, su epidemijų kontrole susiję medikai neslepia, kad jie apie tas atsargas neturi jokios informacijos.

Nors Europoje fiksuojami bent kol kas didelio pavojaus nekeliantys pavieniai atvejai, Lietuvos valdžia jau paskelbė nepaprastąją padėtį. Dar vienas skubotas, panikuoti žmones skatinantis, žingsnis.

Arba tai daroma tyčia, siekiant priversti gyventojus iššluoti parduotuvių lentynas, likviduoti sandėliuose užsigulėjusias konservų atsargas ir padidinti prekybininkų pelnus. Beje, žiniasklaida, pasinaudodama savo įtaka, galėtų sukontroliuoti, kad būtent taip nenutiktų.“