Atnaujinta 16.50 val.
Rusija pirmadienį paragino Ukrainą sudaryti naują federalinę Konstituciją, kuri užtikrintų didesnius įgaliojimus šalies regionams siekiant apsaugoti gyventojų mažumas, skelbia "RIA Novosti".
Rusijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis pareiškė susirūpinimą, kad į valdžią per smurtinius protestus sostinėje Kijeve atėjusi naujoji Ukrainos vyriausybė neatstovauja visoms šalies visuomenės dalims.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime Ukrainos parlamentas raginamas sušaukti konstitucinį susirinkimą siekiant šalies regionams suteikti didesnę autonomiją, užtikrinti rusų kaip antros oficialios kalbos statusą ir puoselėti šalies geopolitinio neutralumo principą.
Ministerijos teigimu, dėl Konstitucijos projekto pirma turėtų būti balsuojama referendume prieš visuotinius rinkimus.
Be kita ko, Rusija pasiūlė suburti tarptautinę kontaktinę grupę, kuri tarpininkautų politinės krizės Ukrainoje sprendimui, kuri kilo lapkritį prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsisakius glaudesnių santykių su Europa.
Mėnesius trukę protestai sostinėje Kijeve, kurie peraugo į aukų pareikalavusius smurtinius susirėmimus, galiausiai lėmė V. Janukovyčiaus atstatydinimą vasario 22 dieną.
"Dabartinę situaciją Ukrainoje lėmėme ne mes. Tai yra gilios krizės ukrainiečių valstybėje rezultatas", - rašoma pranešime.
Atnaujinta 16.00 val.
Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai po sekmadienį Kryme surengto referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos Federacijos nusprendė 21 pareigūnui iš Rusijos ir Ukrainos įvesti sankcijas, praneša "EUbusiness".
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, kad 21 asmeniui uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją ir įšaldytos jų sąskaitos, "ateinančiomis dienos planuojama daugiau ES priemonių".
28 ES šalių lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus viršūnių susitikime Briuselyje, kurio darbotvarkėje, kaip tikimasi, pagrindinis dėmesys bus skiriamas Ukrainos krizei.
Pareigūnų, kuriems ES ministrai paskelbė sankcijas, sąrašas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje, kuris leidžiamas kiekvieną darbo dieną. Tačiau diplomatai jau užsiminė, kad 13 pareigūnų yra iš Rusijos ir aštuoni - iš Ukrainos Krymo regiono.
Sankcijos paskelbtos asmenims, atlikusiems pagrindinį vaidmenį Krymo sprendime atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos bei "pakenkusiems Ukrainos suverenitetui".
ES šalių ministrai susitikime dalyvavo po to, kai prorusiška vadovybė Kryme pranešė, kad sekmadienį įvykusiame referendume už atsiskyrimą nuo Ukrainos pasisakė 97 proc. rinkėjų, regionas paskelbtas nepriklausomu.
Kijevas, JAV ir ES pareiškė, jog nepripažįsta referendumo. Be kita ko, ES pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir Maskvos tarptautinių įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimo pažeidimą.
Atnaujinta 12.05 val.
Po prieštaringai vertinamo referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos Krymas oficialiai paskelbė savo nepriklausomybę. Už Krymo Autonominės Respublikos nepriklausomybę pirmadienį parlamente Simferopolyje balsavo 85 deputatai.
Maskvai ištikima Krymo vadovybė kartu priėmė prašymą dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos Federacijos. Oficialiais duomenimis, sekmadienį vykusiame referendume tam pritarė daugiau kaip 96 proc. rinkėjų.
Tuo tarpu laikinasis Ukrainos prezidentas Aleksandras Turčynovas referendumą pavadino "dideliu farsu". Taip Maskva esą mėgina užmaskuoti "besitęsiančią agresiją Kryme". Referendumo rezultatų niekada nepripažins "nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis", parlamente Kijeve pabrėžė A. Turčynovas. Jis paragino deputatus pritarti dalinei Ukrainos pajėgų mobilizacijai.
Atnaujinta 10.05 val.
Krymo vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Michailas Malyševas pranešė, kad 96,77 proc. visų sekmadienį atėjusių balsuoti žmonių pritarė pusiasalio prisijungimui prie Rusijos, rašo "Reuters".
M. Malyševo teigimu, iš viso savo valią atėjo pareikšti daugiau kaip 81 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių, iš kurių 96,77 proc. pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o 3 proc. norėjo likti Ukrainos sudėtyje autonomijos teisėmis.
Kijevo ir Vakarų šalių vyriausybės referendumą pusiasalyje atmetė kaip neteisėtą ir antikonstitucinį, tuo tarpu Maskvos atstovai tvirtina, kad krymiečiai - kurių daugumą sudaro etniniai rusai ir rusakalbiai, - turėjo teisę apsispręsti dėl savo pačių likimo.
Vakarai pagrasino ekonominėmis ir politinėmis sankcijomis, jei Ukrainai iki šiol priklausęs pusiasalis atsiskirs ir taps Rusijos dalimi.
Anaujinta 08.30 val.
Prorusiškas Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos. Nėra ko slėpti, Krymo valdžia švęsti rengėsi iš anksto – dar prieš referendumą buvo paskelbta, kad pirmadienis bus šventinė, nedarbo diena.
07 val. 44 min. Kryme skelbiamos kelių dienų paliaubos
Skelbiama, jog iki dienos, kai Rusijos Valstybės Dūmoje bus nagrinėjamas įstatymo projektas dėl Krymo autonominės respublikos prijungimo prie Rusijos Federacijos, Rusijos kariai nesiims jokių veiksmų, skelbia lb.ua.
Kitaip tariant, Rusija sutiko iki kovo 21 dienos skelbti paliaubas. Tokią informaciją suteikė laikinai Ukrainos gynybos reikalų ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas.
Rusijai gresia sankcijos
Praėjus vos septynioms minutėms po balsavimo apylinkių užsidarymo, S. Aksionovas jau skelbė, kad neva 93 proc. balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ypač ten, kur dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, permatomose dėžėse gerai buvo matyti – beveik visi balsai už tai, kad Krymas taptų Rusijos dalimi. 59 proc. Krymo gyventojų rusakalbiai.
Įtampa netruko išaugti prie Krymo ribos, kur anksčiau stovėjo tik Rusijos pajėgos, bet Ukraina taip pat pasiuntė savo karius paaiškėjus, kad Rusijos kariai įžengė į netoliese esantį kaimą ir užėmė dujų skirstymo centrą.
Ukrainos kariai ir technika pasiųsti ir netoli Donecko, nes Rusijos vis gausina savo pajėgas Kryme, o Ukrainos rytuose taip pat neramu. Kai Kryme vyko referendumas, kuriuo bandoma atplėšti dalį Ukrainos teritorijos, Charkove ir Donecke – palaikymo mitingai. Donecko rusiškai kalbantys gyventojai taip pat kalba apie referendumą, tik dar nesugalvojo kokį, bet šūkiai jau aiškūs.
Rusija ne tik prie naujo subjekto prisijungimo slenksčio, bet ir prie tarptautinių sutarčių visiško žlugimo, ekonomikos chaoso, politinės diktatūros slenksčio, smarkaus santykių su Europa ir Amerika pablogėjimo, šaltojo ir galbūt ne tik slenksčio, laikraštyje „Vedomosti“ rašo istorikas profesorius Andrejus Zubovas.
Tai patvirtins ir pirmadienis. JAV sekmadienį atmetė balsavimą Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, o Rusijos veiksmus vadina pavojingais. Europos Sąjunga dar sykį pareiškė griežtai smerkianti Ukrainos suverenumo pažeidimą. Sankcijas Rusijai skelbs ir JAV, ir ES. Rusijos pareigūnams ir valstybinėms bendrovėms gresia užšaldytos bankų sąskaitos ir draudimai atvykti. Rusija gali netgi būti pašalinta iš didžiojo aštuoneto.
Atnaujinta 08.20 val.
Rusijos Valstybinės Dūmos pirmininkas Sergejus Neverovas pirmadienį informavo, kad visi teisiniai sprendimai, reikalingi priimant Krymo pusiasalį į Rusijos Federacijos sudėtį, bus atlikti netrukus.
"Visi teisės aktai ir kiti dokumentai dėl Krymo referendumo rezultatų bus priimti kaip įmanoma greičiau, - kalbėjo politikas. - Referendumas pusiasalyje parodė, kad jo piliečiai savo ateitį mato Rusijos sudėtyje. Balsavusiųjų skaičius iškalbingas. Tai atsakas visiems tiems, kurie bandė kištis į žmonių pasirinkimą nuspręsti savo ir savo vaikų ateitį. Mes dalinamės ateitimi - šioje šalyje, kur įstatymų laikomasi, o teisės ir laisvės garantuojamos, kur lyderiai stiprūs ir kurios pozicija leido atkurti istorinę teisybę".
Nuo Ukrainos atsiskyrusio pusiasalio premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį ketina vykti į Maskvą, kur bus derinami prisijungimo prie Rusijos klausimai.
Atnaujinta 08.10 val.
Sekmadienį Kryme vykusiame referendume daugiau kaip 95 proc. visų atėjusių išreikšti savo valią pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, Ukrainos ir Vakarų šalių vyriausybės referendumą laiko neteisėtu, rašo "Reuters".
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Michailo Malyševo teigimu, iš viso savo valią atėjo pareikšti daugiau kaip 81 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių, iš kurių 95,7 proc. pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o 3 proc. norėjo likti Ukrainos sudėtyje autonomijos teisėmis.
Kijevo ir Vakarų šalių vyriausybės referendumą pusiasalyje atmetė kaip neteisėtą ir antikonstitucinį, tuo tarpu Maskvos atstovai tvirtina, kad krymiečiai - kurių daugumą sudaro etniniai rusai ir rusakalbiai, - turėjo teisę apsispręsti dėl savo pačių likimo.
Vakarai pagrasino ekonominėmis ir politinėmis sankcijomis, jei Ukrainai iki šiol priklausęs pusiasalis atsiskirs ir taps Rusijos dalimi.
Rašyti komentarą