Dvyliktokė sutiko papasakoti apie eilinę savaitės dieną - ketvirtadienį. Tądien, kaip ir kasdien, Magdalena kėlėsi 6 valandą ryto. "Ryto metas man yra produktyviausias, todėl tik atsibudusi nuo pusvalandžio iki valandos laiko skiriu tos dienos pamokų pasikartojimui. Po to susiruošiu ir važiuoju autobusu į gimnaziją", - pasakojo mergina.
Ketvirtadienį dvyliktokei buvo aštuonios pamokos. "Šiuo metu rimtų pamokų, per kurias mokytumės ką nors nauja, nėra, nes jau išėjome visą kursą ir dabar daugiausiai dėmesio skiriame kartojimui bei savarankiškam mokymuisi namuose. Tad gauname labai daug namų darbų", - sakė abiturientė.
Ketvirtadienį Magdalenai pirmoji pamoka - istorija. Istorijos mokytoja dvyliktokams aiškino, ką reikia išmokti egzaminams, ką pasikartoti. Per antrąją pamoką - matematikos modulį - gimnazistai sprendė skirtingų metų matematikos egzaminų uždavinius. Per informatikos pamoką - atsiskaitinėjo savarankiškai paruoštas prezentacijas apie mėgstamus ir dominančius dalykus.
Po to abiturientei buvo dvi lietuvių literatūros pamokos, kurios buvo skirtos Marcelijaus Martinaičio kūrybos ir jos konteksto analizei. Po šių pamokų dvyliktokai gavo dar pluoštą namų darbų. Po lietuvių buvo dar viena matematikos pamoka, kurios metu mokytoja aiškino sudėtingesnius egzaminų uždavinius. Septinta pamoka Magdalenai - šokis, tačiau jis užtruko dvi pamokas, 7 ir 8, nes abiturientai šiuo metu kas antrą dieną po vieną-dvi valandas repetuoja išleistuvių valso šokį.
Po pamokų Magdalena išvažiavo į papildomą istorijos pamoką pas korepetitorių, kurioje užtruko dar dvi valandas. Atsilaisvinusi nuo mokslų, 18 val., mergina susitiko su draugais mieste ir atsikvėpė bendraudama su jais kavinėje. Namo grįžusi apie 20 val. dvyliktokė sėdo prie pamokų ir mokėsi iki 23 val.
"Jeigu nori aukštesnių rezultatų - poros valandų per dieną namų darbams tikrai nepakanka, reikia kur kas daugiau laiko. Ketvirtadienis man - gana įtempta diena, tad padariusi namų darbus nuėjau miegoti", - reziumavo dvyliktokė.
Pašnekovė pažymėjo, jog dvyliktoje klasėje atsisakė visų papildomo ugdymo veiklų: teatro, savanoriavimo, visuomeninės veiklos. "Vis tiek laisvo laiko lieka labai mažai. Žinoma, esame priversti išmokti planuoti savo laiką, išnaudoti jį produktyviai, nes prie pamokų galima prasėdėti ir visą dieną, bet nieko nepadaryti, o galima per keletą valandų išmokti tai, kas svarbu. Tai labai priklauso nuo mokinio motyvacijos", - aiškino dvyliktokė.
Magdalenos pažymių vidurkis yra 9. Mergina apgailestauja, jog dažnai mėgstamų dalykų pažymiai yra blogesni nei tų dalykų, kurie mažiau įdomūs. "Man labai patinka istorija, bet pažymiai to neatspindi. Tik šiemet pradėjau vertinti literatūros pamokas. Manau, kad tik dabar mes suaugome iki kūrinių, kuriuos skaitome, ir tapo įdomu juos skaityti, analizuoti. Sunkiau suprantama ir daugiau pastangų reikalaujanti yra matematika. Išlaikyti motyvaciją jos mokytis yra sudėtinga", - atviravo abiturientė.
Dvyliktokė galėtų per daug nesijaudinti dėl abitūros egzaminų, nes ji jau įstojo į rinkodaros vadybos specialybę Jonkopingo universitete Švedijoje, kurioje studijos yra nemokamos. Priėmimas į šį universitetą vyko anksčiau todėl, kad Švedijoje anksčiau baigiasi mokslo metai.
"Studentus iš užsienio universiteto komisija atsirenka, vertindama ne brandos atestato pažymius, o mokslo metų pasiekimus. Stojant į šią įstaigą - lemiami buvo motyvacinis ir rekomendacinis laiškai, taip pat 11 klasės ir 12 klasės pirmojo pusmečio vidurkis, išklausytų atitinkamų dalykų valandų skaičius ir pažymiai. Žinoma, aš universitetui nusiųsiu brandos atestatą, tačiau jis jau nieko nekeis, nes esu įstojusi. Vis dėlto noriu, kad brandos atestatas taip pat liudytų, jog esu verta pasitikėjimo", - sakė abiturientė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą