Klaipėda - pajūris, ir tuo mes, čia gyvenantys, galime didžiuotis. Bet tikrai ne viskuo. Šalia kopų yra ir tokių vietų, kurias net sapnuoti būtų gėda.
Tas pats Poilsio parkas, apie kurio tvarkymą kalbama metai iš metų, tačiau jokių darbų nepadaryta. Tai puikiausiai liudija apleistas prekyvietės pastatas bei apgriuvusi buvusi biblioteka.
Ne ką geresnis vaizdas kitoje gatvės pusėje, šalia Klaipėdos universiteto esančioje teritorijoje. Yra ten tokių statinių, kuriuos dėstytojai paskaitose galėtų naudoti kaip neūkiškumo pavyzdžius studentams.
Prekybos paviljonas pačioje P. Lideikio gatvės pradžioje - irgi ne pavyzdys.
Pačiame pajūryje, visai šalia kopų, galima aptikti ne tik prabangių namų.
Pavyzdžiui, Molo gatvėje šalia šiuolaikinių pilaičių visai nedera kelių kvadratinių metrų ploto sandėliukas užmūrytais langais. Kitoje gatvės pusėje stovintis namukas užkaltais, bet jau išplėštais langais - taip pat. Arba netoliese esantis gyvenamosios paskirties, tačiau tam jau netinkamas namas, kurio kiemą puošia tarybinio automobilio "Moskvič" rėmas.
Neaišku, kam jie priklauso - savivaldybės sudarytame apleistų ir netvarkomų pastatų sąraše tokia informacija nepateikiama.
Ilgiau Pirmojoje Melnragėje nebuvusiam ir šiandien apsilankiusiam žmogui gali pasirodyti, kad pajūryje kažko trūksta. Iš tikrųjų, trūksta. Nėra prieš kelerius metus iš bet kurios vietos matyto "Palšmito namo" - didžiulio mūrinio pastato su aukštu bokštu. Statinys prieš pusantrų metų pripažintas nelegaliu, liepta jį nugriauti. Todėl šiandien rūmų vietoje likusi tik tvora, o didžiulio pastato - nė kvapo. Stovi tik mažas vagonėlis.
Ties neįgaliųjų pliažu yra ne tik aikštelė, garsėjanti kaip jaunosios miesto gyventojų kartos naktinio pasilinksminimo vieta. Įvažiuojančius į ją pasitinka buvusios šaudyklos pastatas-vaiduoklis. Ant plytinės jo sienos kelių spalvų dažais užrašyta, kad parduodamas komercinės paskirties sklypas, tačiau pirkėjus tikriausiai atbaido vaizdas.
Valdas PRYŠMANTAS
Rašyti komentarą