"Vakarų ekspresas". 1990 10 17

"Vakarų ekspresas". 1990 10 17

Ir vėl jaunoji "Vakarų ekspreso" redakcija pasielgė ne taip, kaip būtų padarę dabartiniai redaktoriai - vertingiausia 10-ojo numerio medžiaga, t. y. interviu su legendiniu Alfonsu Žaliu, leidinio veidu turinčiame būti pirmajame puslapyje vietos nerado.

Užtat ten vietą rado pokalbis su Klaipėdos komercinės TV "Kanalas ES" redaktoriumi Sauliumi Zoberniu, pabrėžusiu, žiūrovai - žmonės, gyvenantys apie Klaipėdą 50 km spinduliu - šio kanalo programą galės rasti tik "Vakarų eksprese". Ir ką jūs manote - ta programa pateikiama tame pačiame pirmajame puslapyje.

Tad interviu su miesto tėvu vadinamu A. Žaliu turėjo tenkintis antruoju puslapiu. Šiaip ar taip, jau tada, buvusiam ilgamečiam Vykdomojo komiteto pirmininkui dar esant gyvam, miestiečiai puikiai suvokė jo nuopelnus Klaipėdai: "Apie buvusius viršininkus šiandien kalbame tik blogai arba nieko. Bet ne apie visus. Alfonsas Žalys miesto istorijoje paliko didžiulį gerų darbų sąrašą", - konstatavo tuomet 61-erių sulaukusį parlamentarą gimtadienio proga pakalbinęs Darius Anužis.

Maskvoje apsilankęs dienraščio bendraautoris Modestas Patašius atsiuntė įspūdžius iš ten neseniai atsidariusios ir tūkstantinių eilių iškart sulaukusios pirmosios "McDonald's" užkandinės (tada dar nebuvo idiotiškos mados jų vadinti restoranais): "Tik čia niekuomet neišgirsi įprasto mūsų ausiai atsakymo: "Barščiai baigėsi, kotletai dar neiškepė, kompotas (ach, atleiskite) surūgęs. Beje, čia žodžio "nėra" nėra. Kaip ir tokių patiekalų. Užtat "sendvičių" (1 vnt. - 3,75 rb), "hamburgerių" (1 vnt. - 1,60 rb) ir kt. kaina visiškai atitinka jų svorį, skonį ir turinį."

O tuo metu Klaipėdoje likusiam Gediminui Griškevičiui liko tenkintis vizitu į S. Nėries gatvėje įsikūrusią "Koldūninę" (kas iš jūsų atsimena tokią?), kuri, akivaizdu, buvo visiška maskvietiško "makdonaldso" priešingybė: "Net graudulys ima, kai kasdien regi vis skaudesnę senosios "Koldūninės" agoniją, aiškiai besibaigsiančią... mirtimi: iš pastato išsikėlė ne tik gyventojai, bet išsilakstė ir žiurkės, lubos drėksta, ir virėjos baugščiai sako: "Viešpatie, kokią dieną atėję rasite mus užgriuvusias..."

Ir koks teisus buvo G. Griškevičius! "Koldūninė" mirė. O po 7-8 metų Klaipėdoje gimė pirmoji "McDonald's" užkandinė. Tik koldūnų, žinia, ten negausi. Ir "sendvičių" kainos nebe tokios...

Tas pats M. Patašius parašė ir iš Kauno: "Mieste daugėja pirkėjų, kurie, norėdami nusipirkti degtinės butelį ir neturėdami pakaitalui tuščio, degtinę prie pat pardavėjos persipila į tuščią puslitrinį arba litrinį uogienės stiklainį, o tuščią grąžina pardavėjai. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Na, o rūkoriai gali (tam tikrose vietose, tarpuvartėse ir pan.) nusipirkti... sveriamų cigarečių. Nepjaustytų, "minkštų", "Primos" ar "Astros" kilogramą už 12 rublių. Kokio ilgio nori, tokio ir atsikerpi. Tačiau ir čia lazda turi du galus. Mieste neįmanoma nusipirkti žirklių."

Tuo metu Klaipėdos jachtklube buriavimo treneriu dirbęs Gintaras Vaičekauskas (taip, tas pats) aprašo vietos realijas: "Jachtklubo elinge nuo pavasario stovi autobusas, kuris taip ir neatsigauna po kapitalinio remonto. Ilgiausias autobuso reisas šiais metais buvo iš ATĮ (kur darė tą remontą) į Smiltynę. Taigi, kažkas turėtų keistis, tik neaišku, kam atstovausime kitais metais: jachtklubui, buriavimo skyriui prie Kompleksinės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos ar kolūkiui, kuris duos autobusą nuvažiuoti į varžybas..."

Apskritai visas 10-asis VE numeris persmelktas liūdnos ekonominės padėties konstatavimo. Net skelbimuose gali pamatyti štai tokį pageidavimą: "Keičiu naujus 40 dydžio demisezoninius batus į tokius pat 39 dydžio batus." Ar tokį: "Keičiu didžiąją sekciją "Freda", "Zunda-5", "Šilutė-5", televizorių "Tauras" (51 įstrižainė), skalbimo mašiną "Maliutka", mini kompresorių į VAZ markės automobilį (padėvėtą)." Žmogus buvo pasiruošęs gyventi be baldų ir nesiprausęs, kad tik turėtų senus "žigulius".

Apie kriminalinių įvykių suvestinę nėra ką ir kalbėti - vagystės, vagystės, vagystės. Vogė viską, kas judėjo ir kas nejudėjo. Vienas populiariausių taikinių buvo automobiliai. Juos ėmė ir visus, ir dalimis. Įdomiausia, kad vogdavo ne tik, sakykime, žibintus ar magnetolas, bet ir priekinius stiklus ir net... liukus.

O kas nevogė, tas linksminosi kitaip. Ištrauka iš Greitosios medicinos pagalbos stoties žurnalo: "Pil. Striubas Jonas, gyvenantis Šiaulių g. 13-3, būdamas neblaivus, išsikvietė greitąją med. pagalbą, o atvykusius gydytojus "iškoliojo", metė į juos batą ir pareiškė: "Kviesiu kiek norėsiu".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder