O štai ką jis pasakė praėjusį penktadienį: "Gerbiamas Kurlianskis yra kaltinamas sunkiu nusikaltimu, korupcinio pobūdžio nusikaltimu, už juos numatyta ilgalaikė, didelė laisvės atėmimo bausmė. Gerbiamam Kurlianskiui yra pateikti įtarimai dėl didelės vertės prekybos poveikiu, stambaus masto papirkimo. Įtarime kalbama apie 106 tūkstančių eurų vertės sumą, sumos perdavimą vienam iš Lietuvos politikų, vienam iš parlamentinės partijos narių."
Taip, tai tas pats žmogus - Justas Laucius. Tada jis buvo tiesiog Klaipėdos 12-osios vidurinės mokyklos vienuoliktokas. Dabar - Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Tam tikra prasme J. Laucius jau yra tapęs kultiniu Generalinės prokuratūros pareigūnu. Jo pavardė žiniasklaidoje linksniuota daugybę kartų: prieštaringai vertinama VSD karininko Vytauto Pociūno žūties byla, dar prieštaringesnė klaipėdietės Eglės Kusaitės byla, nušalinimas nuo kontrabandos karaliumi vadinamo Viliaus Karaliaus bylos, kumštynės su kolega prokuroru, bylinėjimasis su ta pačia E. Kusaite, garbaus amžiaus kalbininku Letu Palmaičiu ir... Generaline prokuratūra, pagaliau - Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas iš prezidento Valdo Adamkaus rankų ir keistokos žemės sklypo Klaipėdoje gavimo aplinkybės.
Bet stebėtis nereikėtų. Dar būdamas vienuoliktokas miesto vyr. prokuroro Igno Lauciaus ir miesto Viešosios bibliotekos vadovės Bronislavos Lauciuvienės sūnus jau buvo žinomas Klaipėdoje. Žodžio kišenėje jis niekada neieškojo. Būtent todėl pro jį ir nepraslydo "Vakarų ekspreso" reporterių akys.
Labiausiai jaunuolis skundėsi dėl epiteto "prokuroro sūnus": "Nėra tai malonu. Anksčiau, vos išgirdus tokį kreipinį, viduje viskas apsiversdavo ir norėdavosi parodyti tokiam, ką valgiau pusryčiams. Nes aš nesu kieno nors priedėlis, prielipas. Aš priklausau sau. Todėl noriu, kad mane vadintų Justu, o ne kokiais nors epitetais."
Justas visada buvo principingas, tad logiška, kad epitetų neišvengė ir tapęs justicijos tarnu. Jį apšaukė ir KGB'istu, ir rusų pakaliku, Naglis Puteikis jį pavadino sadistu.
"Nenormalu, kai tave vertina pagal tėvo padėtį, o ne tavo paties sugebėjimus. Norisi būti kažkuo daugiau negu tik "prokuroro sūnumi", - 1991-aisiais pareiškė J. Laucius, beje, mintinai citavęs Seneką. Ir tikrai tapo "kažkuo daugiau".
Parduotuvių šturmas
O štai vyresniems klaipėdiečiams paauglystės perturbacijos tomis dienomis rūpėjo mažiausiai. Jų galvose sukosi tik materialiniai klausimai. Žmonės puolė į parduotuves šluoti prekių, kol šios dar nepabrango. Pirko viską iš eilės ir net nežiūrėjo - reikia to daikto ar nereikia.
"Staigus Lietuvos vyriausybės apsisprendimas baigti žaisti talonais bei pakvietimais ir nuo gegužės 15 dienos pradėti prekiauti tik komercinėmis kainomis vėl bloškė daugiatūkstantinį klaipėdiečių būrį į strateginius Klaipėdos prekybos taškus.
Jau pirmadienio rytą žmonės, ginkluoti talonais, apgulė "Saturną". Pardavėjos plušo net iki pusiaunakčio. Kiek ramiau buvo "Šilo" baldų parduotuvėje, nes mažai klaipėdiečių žinojo, jog darbuotojos paaukojo išeiginę dieną, kad žmonės galėtų išnaudoti šansą ir spėtų pagriebti baldą normalesne kaina.
Ypač karšta buvo antradienį. Talonais dar gausiai palijo. Miesto šaligatviais zujo laimingieji, kurių glėbiuose galėjai išvysti tai, ko pats laukei keletą metų tūnodamas sąraše ir kantriai lipdamas laiptelį po laiptelio. "Saturno" prekystaliai lūžo nuo deficitinių prekių gausybės: skalbimo mašinos, magnetofonai, šaldytuvai, lygintuvai, kavos malimo mašinėlės ir t. t., ir t. t. Akys raibo. "Vincai, perkam! B...! Rytoj bus šakės!"
Ausys raitėsi besiklausant, kaip laimingieji, kuriems likimas atnešė popierinį karvelį, svariai argumentuodami alkūnėmis bei kitomis kūno dalimis, iš paskutiniųjų yrėsi prekystalių link. Kam likimas karvelio nepasiūlė - šlavė komercinį skyrių. Matyt, nujausdami, kad naujosios komercinės kainos vargu ar broliuosis su senosiomis.
"Šilą" taip pat nuo pat ryto apgulė minia. Apie 13 valandą darbininkei net teko griebti laužtuvą į rankas ir imti saugoti tarnybines patalpas, nes už durų stalus, grindis dengė milijoninės sumos. Gerai, po keturių į pagalbą atvyko ginkluoti policininkai", - karštligės vaizdus aprašė žurnalistai.
Brangūs Nidos moliuskai
Tuo metu Edas Vaičkus tęsė kurortų inspekciją. Apsilankė jis ir keliose svarbiose Neringos vietose.
"Kiekvienais metais Didžioji kopa vis mažėja. Daugiausiai nuo vėjo ir mūsų sėdmenų. Vėjui tai nieko nepadarysi, o štai mūsų sėdmenims naujas įstatymas kirs kaip reikiant.
Kad Didžioji kopa yra gamtos paminklas, ir taip aišku kaip dieną. Bet kaip naktį neaišku yra tai, jog mes kiekvienas turime ją saugoti. Taigi tokiems, kuriems neaišku, jog gamtą reikia mylėti, ir išleistas naujas įstatymas, kuris skelbia, kad leidimasis nuo kopų ant sėdynės yra draudžiamas.
Dabar piliečiai už tokius negražius dalykus turės mokėti nuo 100 iki 500 rublių. O štai pareigūnai - nuo 200 iki 1 000 rb. (!!!). Tik nepagalvokite, kad pareigūno užpakalis brangesnis. Ne. Ir taip aišku, kad jis toks pat, kaip ir paprastų mirtingųjų", - pranešė Vaičkus.
Ir dar pridėjo apie vargšus moliuskus Nidos uoste: "Nidai mirtinai buvo reikalingas uostas, nes žvejų botai ir jachtos jau nesutilpo viename uoste. Pradėjo statyti. Gavo iš valstybės 1 milijoną 300 000 rublių paskolos.
Jau, atrodo, statyba eina pabaigon, bet čia žinia iš Vilniaus. Žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo valdyba (mat kokių dar esama) padavė meriją į teismą ir pateikė ieškinį už ekologinės pusiausvyros pažeidimą. Mat gilinant uostą tame dumble gyveno kažkokie moliuskai ir bakterijos, kurios, dirbtinai represuotos į kitą vietą, žuvo.
Merija bylą pralošė. Dabar sumokės 14 000 rublių. <...> Na, nieko - gyveni ir mokaisi. Svarbu, jachtų uostas bus, o moliuskų ir mikroorganizmų dar liko mariose. Taip senis žvejai sakė."
Neleido filmuoti
Apskritai Nida ir nidiškiai visais laikais buvo išskirtiniai. Arba bent taip galvojo apie save. Štai ką viename posėdyje tą gegužę prieš 25 metus sau leido Neringos miesto Tarybos deputatai.
"Išklausyta informacija apie nacionalinio parko steigimą vietoje anksčiau buvusio Valstybinio Kuršių nerijos miškų parko ir direktoriaus Edvardo Matiuko paskyrimo nacionalinio parko direktoriumi. Ši informacija sukėlė deputatų nepasitenkinimą, tad buvo nutarta kreiptis į aukštesnes instancijas dėl Miškų ūkio ministerijos įsakymo atšaukimo".
Arba štai kaip negražiai jie pasielgė su gerbiamais kinematografijos meno atstovais: "Taryba svarstė klausimą dėl leidimo filmuoti meninį filmą pagal Tomo Mano knygą "Juozapas ir jo broliai" Tomo Mano namelyje Deputatai kategoriškai pasisakė prieš leidimą nuomoti Tomo Mano namą ir pasiūlė parinkti mažiau pažeidžiamą vietą, kur būtų galima pasistatyti dekoracijas."
NSO Gargžduose
Įdomūs dalykai dėjosi ir Gargžduose. Klaipėdos rajono autotransporto įmonės kūrikas Alfonsas Pukinskas išvydo neatpažintą skraidantį objektą.
"Išėjęs iš katilinės į lauką, dirstelėjau į Klaipėdos pusę ir nustebau: mėnulis ne taip ir ne ten šviečia. Apsižvalgęs tikrąjį mėnulį pamačiau priešingoje pusėje. O tas, netikrasis, truputį didesnis už saulę, šviečiantis gelsva spalva, artėjo dideliu greičiu, ir net atrodė, kad nuo jo šviesa sklinda ant namų stogų. Kurį laiką taip skriejęs sustojo. Tiesiai iš apačios ėmė kilti kitas tokios pat spalvos, tik dar didesnis rutulys. Jis sustojo po pirmuoju, iš toli žiūrint atrodė, kad atstumas tarp jų - 1 metras. Nubėgau pakviesti tą naktį dirbusį Nežinybinės apsaugos sargą Joną Abrutį <...>.
Kai pamačiau, tai grįžau atgal į katilinę ir stebėjau pro durų plyšį. Ir Jonui Abručiui atėjus, durų daugiau neatvėrėme. Savijauta kažkokia keista buvo. Gal tai baimė (kad nenusineštų), gal dar kas. Bet nejauku buvo", - VE reporterei dėstė Alfonsas.
Kodėl žmonės kartais neužkanda?
"Aguona" ir "Kruvinoji Meri"
Teoriškai NSO galėjo rodytis ir Klaipėdoje. Tam tinkamų vietų ir pagalbinių priemonių buvo.
"Nuo gegužės 1-osios "Debreceno" prekybos centre, gėrimų parduotuvės pašonėje, atsidarė jungtinės maisto parduotuvės "Snaigė" alaus kioskelis. Čia nuo 9 ryto iki 9 vakaro alaus mėgėjas, atsinešęs 2 litrų talpos indą, gali nusipirkti pilstomo alaus. Nežinia, kaip prigis ši naujovė, bet mėgėjai įkaušti jau pamėgo šią vietelę. Vos ne alaus baras - susistatei trilitrinius ant suolelių ir gerk, kol kojos laiko. Bepigu - viskas šalia: alus, degtinė ir... "Vaikų pasaulis".
Arba: "Aguonos" baras (Herkaus Manto 1) pradėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tai, beje, vienintelis baras uostamiestyje, kur galima paragauti "Kruvinosios Meri"! Dėl pomidorų sulčių trūkumo - ne kasdien."
Apie žvejybą ir medžioklę
Šiek tiek apie aukštuomenės medžioklę. Iš kriminalinių įvykių suvestinės:
"Tragiškai galėjo baigtis žvejyba Vytautui Sapiegai (g. 1965 m.), kuriam 7 val. ryto bežvejojant 3-iojo vandentiekio teritorijoje nepažįstamas vyriškis iš medžioklinio šautuvo šovė į jį ir pataikė į koją. Įtariamasis - Vandentiekio kanalizacijos valdybos viršininkas Adolfas Prusevičius (g. 1940 m.), pas kurį rastas medžioklinis šautuvas. Kas žvejoja, kas medžioja. Tik vienas - žuvį, o kitas, tyčia ar netyčia - žmogų...
Buvo gautas Klaipėdos automobilių VAZ techninio aptarnavimo stoties direktoriaus Antano Bartkėno (g. 1947 m.) pareiškimas, kad stoties teritorijoje, išlaužus voljerą, pavogtas jo medžioklinis šuo, gelsvos spalvos, 2 metų amžiaus Vakarų Sibiro laika, kurią jis įvertino 3 000 rublių. Šnipštas iš tokio medžioklinio".
Toje suvestinėje būta ir daugiau medžioklės ar žvejybos objektų: "Gautas A. G. (g. 1969 m.) pareiškimas, kad automašinoje VAZ-2103 prie Danės upės ją išžagino kažkoks Zigmas, kurio nukentėjusioji nepažįsta".
Na, o jei jau prakalbome apie seksą, išklausykite keletą patarimų, kuriuos skaitytojams pažėrė VE 1991 metais:
"Sutuoktiniams reikėtų susikurti seksualinių užsiėmimų vietoje ypatingą atmosferą, besiskiriančią nuo gyvenamojo būsto intymią aplinką. Meilė bet kur nėra sveikas dalykas.
Seksu negalima užsiiminėti po sočių pietų.
Reikia vengti sekso esant ekstremalioms oro sąlygoms.
Reikia vengti sunkaus fizinio darbo 2 valandas prieš ir po lytinio akto.
Rytuose galvojama, kad po suartėjimo neverta eiti nusiprausti, kadangi vanduo "nuplauna" sukauptą energiją."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą