"Vakarų ekspresas". 1991 09 12 ir 14

"Vakarų ekspresas". 1991 09 12 ir 14

Tvirtais žingsniais artėdamas prie savo pirmojo gimtadienio, kuris, žinia, pažymimas rugsėjo 15-ąją, "Vakarų ekspresas" apraudojo legendinę uostamiesčio asmenybę - Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kleboną monsinjorą Bronislovą Burneikį.

Apie ištisus metus su vėžiu kovojusį, tačiau tą kovą taip ir pralaimėjusį 68-erių dvasininką galima būtų kalbėti labai daug. Tačiau visą jo gyvenimą laikraštis sugebėjo sutalpinti į šias lakoniškas, tačiau kartu ir labai išsamias eilutes:

"Sunkus, kupinas išbandymų ir prasmingas buvo klebono Bronislovo gyvenimas. Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statyba Klaipėdoje, po to, valdžiai ją sugriovus ir išniekinus, prasidėjo ilga kelionė po sovietinius kalėjimus. Dievas Jį vėl grąžino į Klaipėdą. Dievas Jam leido atstatyti savo bažnyčią ir pasiėmė Jį... Mums liko Jo bažnyčia, Jo išlieti Varpai, kurių skambėjimas mums amžinai primins kleboną Bronislovą Burneikį, jo gyvenimą, skirtą Dievui ir Žmogui..."

Įdomu tai, kad kaip tik tomis dienomis atstatomi bažnyčios bokštai jau įgavo savo tikrąsias formas. Statybų meistras Antanas Stonys pažadėjo, kad darbai gali būti užbaigti jau rugsėjo pabaigoje.

O monsinjoras B. Burneikis amžinojo poilsio atgulė bažnyčios šventoriuje. "Ten, kur vietą pats sau buvo pasirinkęs", - pranešė VE. Ir labai gražiai aprašė ceremoniją: "Prieš išnešant velionį iš bažnyčios pravirko ir dangus - nukrapnojo lietus ir savo ašaromis suvilgė amžinojo poilsio vietą. Po to vėl išlindo saulė - žmonių širdyse B. Burneikio pasėtai gerumo, ištikimybės Dievui, gyvenimo džiaugsmo sėklai reikia saulės spindulių..."

Nafta Labrenciškėje

Kleboną pagerbė ir miesto Tarybos deputatai - per Tarybos posėdžio pertrauką apsilankė bažnyčioje ir padėjo vainiką prie dvasininko karsto.

Velionį politikams tikrai derėjo pagerbti. Tačiau pertrauka buvo skirta ir atvėsinti galvas, įkaitusias per pirmąją posėdžio dalį. O jos įkaito vicemerui Valentinui Greičiūnui informavus deputatus, kad prieš dieną Vyriausybės posėdyje buvo pakeistas nutarimas dėl naujos naftos eksporto ir importo įmonės statybos vietos.

"Ministrų kabinetas nusprendė nestatyti įmonės Karklėje, o statyti ją Lavrintiškių kaime (ano straipsnio autorius greičiausiai neteisingai nugirdo Labrenciškės pavadinimą. - T. G.). Pasak vicemero, toje vietoje yra suplanuota 3 000 sklypų individualių namų statybai, vamzdynai eitų pro Miesto ligoninės korpusus, reiktų iškirsti dalį Girulių miško, o pačios krantinės būtų tarp pirmojo ir antrojo Melnragės pliažų.

Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Gamtonaudos ir gamtosaugos komisijos pirmininkas Jonas Šimėnas bandė įtikinti miesto deputatus, kad tai nekelia pavojaus miestiečiams ir net sudaro galimybę plėsti poilsio industriją Karklės kaimo ribose. <...> Nors deputatai atkakliai gynė Klaipėdos prieigas, tai negalėjo nieko pakeisti - taip nusprendė Vyriausybė", - nuliūdino klaipėdiečius "Vakarų ekspresas".

Beje, J. Šimėnas, į Seimą patekęs iš vienos kontoros Gargžduose Jūrinio geologinio būrio viršininko pareigų, Klaipėdai pasiūlė tam tikrą kompromisą: "Vyriausybė yra pasiruošusi kompensuoti moralinį, ekologinį ir psichologinį diskomfortą miesto gyventojams: siūlau reikalauti iškelti už miesto ribų Celiuliozės ir kartono kombinatą, "Sirijaus" susivienijimą kaip potencialius taršos židinius.

Įdomu, o kas būtų mokėjęs už "diskomforto kompensavimą" - Vyriausybė ar miestas? Kartais susidaro įspūdis, kad potencialiausi taršos židiniai yra Seimas su Vyriausybe...

Iš kalėjimo - į sesiją

Apie didelį sujudimą sukėlusias vietos naftos įmonei paieškas dienraštyje bus rašoma dar ne kartą. Todėl neužbėkime įvykiams už akių. Tik pasidžiaukime, kad niekas Labrenciškės taip ir neatėmė nei iš miesto, nei iš pasiturinčių jų gyventojų, suskubusių kurtis minėtuose sklypuose.

Ir gerai - kur dabar ramiu gyvenimu mėgautųsi tautos žiedas, mūsų sąžiningo ir nelabai verslo kūrėjai, biurokratiškų ir nelabai valdžios institucijų vadovai bei tarnautojai, banditai ir šiaip padorūs žmonės, jei Labrenciškėje stovėtų gigantiškos mazuto talpyklos?

Ne tik dėl to tąkart galvą skaudėjo miesto Tarybos deputatams. Jie rūpinosi savo kolega Algimantu Bružu, kuris už kyšio ėmimą atsidūrė kalėjime. Na, tiksliau, buvusio kolegos likimu rūpinosi tik vienas kolega - Vytautas Lupeika, nenorėjęs, kad būtų nutraukti deputatiški kolegos įgaliojimai.

"Pasisakė tik V. Lupeika: "A. Bružas rašys malonės prašymą, ir aš tikiu, kad tą prašymą patenkins, tad deputatas A. Bružas grįš į laisvę ir galės dirbti toliau. Gal reiktų tik sustabdyti jo, kaip deputato įgaliojimus?" Ką gi, originalu: iš kalėjimo - į sesiją, bet deputatai balsavo už A. Bružo įgaliojimų nutraukimą", - pranešė laikraštis.

O "Spektre" papasakojo smulkiau apie kalinio kasdienybę: "Buvęs miesto Tarybos deputatas ir 3-iojo policijos komisariato darbuotojas A. Bružas, nuteistas 4 metams laisvės atėmimo už kyšio ėmimą, bausmę atlieka Šiaulių kalėjime ir sėkmingai darbuojasi virtuvėje."

"Vakarų ekspreso" neatėmė

Ir dar šiek tiek apie miestą tais laikais valdžiusius politikus.

"Deputatų, neatsiėmusių deputatines priemokas, sąraše yra ir Viliaus Židonio, materialinių išteklių ministro, pavardė. Įdomu, už kokį darbą miesto valdžia moka pinigus Vilniuje dirbančiam ministrui."

"Vienas nepailstantis miesto Tarybos deputatas konfidencialiame pokalbyje pareiškė, kad "chamų" laikraščiai "Mažoji Lietuva" ir "Vakarų ekspresas" bus atimti. Kas atims - kol kas neaišku."

Gerai, kad švonderiai neatėmė laikraščio iš jo steigėjų ir, svarbiausia, klaipėdiečių. Dabar seni VE numeriai jau yra tapę pačiu tikriausiu tuometinio miesto gyvenimo atspindžiu. O kai tą 25 metų senumo praeitį lygini su dabartimi, darosi dar įdomiau.

"Na, štai, pilieti!"

Štai šiais laikais vyksta kovos su alkoholio pardavimu vajus - stengiamasi riboti naktinių "girdyklų" veiklą, net pensininko, perkančio skardinę alaus, prašoma asmens dokumento. O tada viskas buvo paprasčiau. Skaitykite: "Valstybinė prekybos įmonė įpareigota nuo 1991 m. spalio 1 d. organizuoti prekybą alkoholiniais gėrimais "Debreceno" prekybos centro kioske Nr. 195 (Taikos pr. 101) naktį nuo 20 iki 3 val." Štai taip - įpareigota organizuoti prekybą alkoholiu naktį!

Reklamos užsakovai irgi buvo paprasti. Jiems puikiai tiko toks tekstas, kurį surašė Edas Vaičkus: "Na, štai, pilieti! Gėrei, 3 paras negrįžai namo. Sėdi dabar susiėmęs savo traškančią pastogę ir galvoji, ką daryti. Ir aišku, kad nieko nesugalvoji ir nežinai, ką daryti. O aš žinau, ką tokiu atveju daryti. Eik Liepų gatve iki 29-ojo namo, ten surasi gražiausią ir nuostabiausią gėlių saloną, "Gunda" vadinamą. Nusipirksi gražių gėlių, grįši namo po 3 parų su gėlėmis. Ir pamatysi, kaip gražiai viskas susitvarkys. Nes tu žmonai parneši pačių gražiausių gėlių pačią gražiausią puokštę. Taigi, Liepų g. 29, tel. 11639."

Matyt, Vaičkus žinojo, ką miesto Savivaldybė padaryti įpareigojo Valstybinę prekybos įmonę...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder