"Vakarų ekspresas". 1991 12 31

O Blocho išvesta pasekmė tokia: atskleidęs pirmą pasitaikiusį signalinio egzemplioriaus puslapį, autorius iškart pamato pačią apmaudžiausią klaidą.

Galėtume papildyti: ne visada. Taigi, paskutinę 1991-ųjų dieną pasirodęs VE laikraštis turėjo neteisingą žymėjimą. Skaičiuojant nuo pat pirmojo numerio iki paskutiniojo, jis turėjo būti 180-asis. O liko toks, kaip ir ankstesnysis - 179-asis. Tas vieno skaičiaus "trūkumas" nepastebėtas liko ir 1992-ųjų pradžioje - laikraštis taip ir ėjo "šlubuojantis" savo istorijoje vienu numeriu.

Kodėl niekas nepamatė klaidos? Sudėtinga dabar tiksliai pasakyti. Gal Kalėdų šventimas žurnalistams akivaizdžiai buvo ne į naudą, ypač kai tarp dviejų laikraščio pasirodymų jie gavo visą laisvą savaitę?

Tačiau vargu ar tai buvo svarbu skaitytojams - greičiausiai numerių ženklinimo neatitikimą pastebėjo tik vienetai. Ir apskritai - VE istorijoje būta kur kas akivaizdesnių redaktorių ir žurnalistų laiku nepamatytų ir "eterin" paleistų nesąmonių. Kaip, pavyzdžiui, klaida pavadinime: "Vakarų eksprasas". Ir ką? Ogi nieko. Ne 1926-ieji, nesušaudysi juk kaltininko...

Taigi, moralas toks - dėmesį reikia kreipti ne į formą, o į turinį. Tiesą pasakius, jis paskutiniajame 1991 metų VE numeryje buvo tradicinis - žymesnių ir nelabai miestiečių palinkėjimai ateinantiems metams.

Klaipėdos miesto ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis linkėjo... Neatspėsite... Sveikatos! "Norėtųsi, kad kuo mažiau žmonių susigadintų šventinę nuotaiką apsinuodiję alkoholiu, susižeidę, apdegę sprogdinant savos gamybos fejerverkus", - vylėsi jis.

17-metė klaipėdietė moksleivė Vega Kibirkštytė (nuotraukoje ...), atstovavusi Lietuvai grožio konkurse "Mis Baltic States 91" ir tais metais net aplankiusi Japoniją, linkėjimus skyrė sau: "Labai norėčiau, kad metai nebūtų sunkūs - bus baigiamieji egzaminai, stojamieji. Norėčiau, kad išsipildytų mano viltys ir, svarbiausia, kad įstočiau mokytis ten, kur svajoju."

Gali būti, kad vėlesniais metais Vegos linkėjimai sau kito. Na, pavyzdžiui, rasdavosi tokie: "Noriu ištekėti", "Noriu ištekėti už gražaus vyro", "Noriu ištekėti už gražaus vyro ir padoraus žmogaus", "Noriu ištekėti už gražaus vyro, padoraus žmogaus ir sėkmingo verslininko", "Noriu ištekėti už Romualdo Jonaičio"...

Atrodo, jos norai išsipildė. O ar išsipildė tuometinio Klaipėdos pramonės ir prekybos rūmų direktoriaus Šarūno Rubino (nuotraukoje ...) linkėjimai valdžiai: "Labai norėčiau, kad AT deputatai, mūsų miesto deputatai pagaliau pabaigtų stumdyti kėdes, baigtų vidines rietenas ir visu tempu pajudėtų į privatų biznį. Tada, kai supras, kaip gimsta "kapeikiukas", tikras produktas, gal kitaip pradės ir mąstyti?"

Atrodo, ne... Kaip ir toks Verslininkų sąjungos tarybos nario Vytauto Makaro (nuotraukoje ...) palinkėjimas: "Duok Dieve, kad visi įgautų proto ir mažiau žiūrėtų į kitus, o daugiau patys dirbtų!" Ir kaip analogiški miesto Tarybos deputatės Juditos Simonavičiūtės (taip, taip, tos pačios, nuotraukoje ...) žodžiai: "Pirmiausia norėčiau palinkėti <...>, kad niekam nereikėtų galvoti už juos, kad kiekvienas galvotų savo galva..."

Taip nebūna. Tikrai nebūna.

Beje, įdomus dar vienas tų palinkėjimų sutapimas. J. Simonavičiūtės žodžiai: "Mano supratimu, svarbiausia, kad šampano būtų, nors jis šiemet ir brangus." Ir Š. Rubino: "Kad visiems užtektų šampano ant šventinio stalo!"

Palinkėsime šiandien ir mes jums to paties. Kad ir kaip tai nepatiktų įvairiausiems verygoms. Tad už naujus! Ne verygas. Už naujus metus!