Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis teigė, jog pratybos "Zapad 2017" šiemet bus pagrindinis iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui. Spėjama, kad tai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos prie valstybės sienų, tokių su tokiu karių skaičiumi ir tokia ginkluote mūsų pašonėje dar nėra buvę.
"Rusijos politinis elitas visas pratybas, kurias modeliuoja prie mūsų sienų, modeliuoja ne tik tam, kad pramankštintų kariams raumenis. Yra modeliuojami įsiveržimo scenarijai į Baltijos šalis", - pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Bet nebijokite. "Lietuva pirmą sykį įtraukta į JAV gynybos interesų zoną. Jei Rusija mėgintų brautis į Lietuvą, mums į pagalbą atskubėtų 24 NATO divizijos, 70 lėktuvnešių ir kita kovinė technika."
Tačiau šios eilutės - ne šių dienų. Jos - iš 1992-ųjų vasario. Tuomet Lietuva, nors ir nebūdama NATO nare, Jungtinėms Valstijoms išties rūpėjo. Praėjo 25 metai, įstojome į NATO, ir še tau: JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė nesąs įsitikinęs, kad puls į pagalbą jo šalies sąjungininkei, jei į šią pasikėsintų koks nors galutinai pamišęs Putleris iš Kremliaus.
Beje, ką D. Trampas veikė 1992 metais? Tikrai nesirūpino nei NATO, nei "Amerikos padarymu vėl didžią". Tais metais jis rūpinosi skyrybomis su Ivana Zelničkova ir pelningu trijų savo verslo imperijos objektų - viešbučių ir kazino "Plaza", "Trump Plaza" bei "Trump Castle" nuvarymu į bankrotą.
Tais laikais ir be jo buvo kam Amerikoje rūpintis Lietuva. Pavyzdžiui, išeivijos diplomatas ir aktyvistas Stasys Lozoraitis (1924-1994), tuomet dirbęs nepaprastuoju ir įgaliotuoju Lietuvos ambasadoriumi JAV.
"Visom išgalėm stengėmės, kad pasaulis nepripažintų sovietų okupacijos, nepamirštų Lietuvos. <...> Mums ir svetimšaliai sakydavo, girdi, kam jūs prieš tą sovietų imperiją puolat, vis vien nėra vilties. Mes atsakydavome, kad imperijos griūva. Ir iš tikrųjų sugriuvo. Jau tada matėme, kad imperija nebeturi klijų. O aš jiems atsakydavau taip: jei būtų okupuota jūsų Šveicarija, Danija ar kokia Olandija, jūs apsisukate, išeinate ir užmirštate? Aš įsitikinęs, kad ne", - teigė "Vakarų ekspreso" redakcijoje su žmona Daniela apsilankęs politikas.
Taigi, viltis yra visada. Galite neabejoti - ateis laikas, sugrius ir Putino imperija, nes totalitarizmas ir baimė niekada negali būti tvirti klijai. Jie - laikini. O kol kas būkime budrūs!
Piotro evoliucija
Ko dar mus moko istorija? Ogi to, kad negalima pykti ant žmogaus, jei jis blogai dirba. Ypač jei prieš tai tas žmogus anksčiau kariavo Afganistane.
"Praėjusią savaitę "Baltijos" laivų statyklos apsaugos darbuotojai nusprendė nuversti savo viršininką Piotrą Koržovą, kuris savo poste net kojų dorai neapšilo - vadovauja tik antrą mėnesį. <...>
Nežinia kas trukdo - gal Afganistanas ramybės neduoda (teko trejetą metų kariauti), gal išsilavinimo stoka (tik vidurinis), gal paprasčiausiai savo sumanymų dorai išdėstyti negali - lietuviškai nė bum bum, bet apsaugos darbuotojų pasisakymai liudija - sutarimo nėra", - padėtį gamykloje aprašė VE.
Afganistanas tikrai nedavė ramybės. Dabar sunku pasakyti, ką P. Koržovas veikė baigęs vadovauti laivų statytojų apsaugai, tačiau 1995-aisiais jis nuteistas už sprogmenis. Dar kartą jo pavardė viešumon iškilo 2003-iaisiais, kuomet, sulaukęs 34-erių, klaipėdietis dėl neteisėto sprogmenų įgijimo, gaminimo, laikymo, realizavimo ir svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu buvo nuteistas trejiems metams nelaisvės.
Tąkart įtarta, jog būtent P. Koržovo pagamintu sprogmeniu 2001 metų gruodžio 18 dieną uostamiestyje galėjo susisprogdinti Klaipėdos rajono tarybos narys Juozapas Paliakas. Be to, kiek anksčiau, tų pačių metų kovą, P. Koržovas susprogdino Savivaldybei priklausantį garažą Šilutės pl. 48, kur veikė plovykla. Per kratą jo bute rastas visas arsenalas - ugnialaidė virvutė, sprogdiklis, užtaisytas parkerio formos savadarbis šaunamasis ginklas, signalizacijų pultai, laikrodinis mechanizmas ir t. t. Tarnyba Afganistane nepraėjo veltui...
Na, o kartu priminsime, kad 1979-1989 metų kare šioje nuostabioje šalyje dalyvavo ir du dabartiniai Seimo nariai klaipėdiečiai - Gintaras Vaičekauskas ir Naglis Puteikis. Žmonės, būkite geri, nereikškite jiems pretenzijų. Maža kas...
Kiek kainuoja mirti?
Beje, kaip tik tomis 1992-ųjų vasario dienomis tas pats G. Vaičekauskas VE skaitytojams vaizdžiai nupasakojo, kad mirti tuo laiku labai neapsimokėjo. Pradedant duobės iškasimu (oficialus įkainis - 207 rb), reikėjo mokėti į kairę ir į dešinę.
"Prieš nuleidžiant velionį į duobę dar iškyla begalė visokių finansinių sunkumų. Laidojimo rūmuose yra 3 šarvojimo salės: mažoji - 200 rb, vidutinė - 170 rb (!), didžioji - 244 rb. Tiesa, artimiausiu metu kainos didės.
Salėse ne visada būna vietos. Kol kuri nors iš jų atsilaisvina, reikia naudotis šaldytuvu - dar 62 rb. Katafalkas iš biuro į Lėbartus - 122 rb, iš buto - 152 rb, vienos valandos automobilio prastova - 30 rb, autobusas "Ikarus" giminėms ir artimiesiems nuvežti į kapus - 270 rb (trims valandoms).
Na, o labiausiai pritrenkė šešių lentų (t. y. karsto) kainos. 2 metrų su rankenomis karstas dabar kaštuoja 1 799 rb, be rankenų - 1 341 rb. Tiesa, yra labai prašmatnių karstų - kaina apie 3 000 rb. Karstuko naujagimiui (80 cm ilgio) kaina irgi nemaža - 505 rb.
Kasdieniais rūbais į karstą neatsigulsi. Vyriškas kostiumas - 800-1 000 rb, batai - 70-155 rb, moteriška suknelė - 109-245 rb. O kur dar orkestras, kunigėlis, gėlės, šermenys!"
"Škac, mirtie, visados škac!" - šiais Sauliaus Šaltenio pjesės žodžiais VE ragino mirtį dingti. Tačiau ji žmonių nesirinko. O gal atvirkščiai - rinkosi ne tuos, kuriuos reikėtų?
"Šiurpi tragedija ištiko Gardamo apylinkės Dulkiškės kaimo jaunų ūkininkų Petro ir Albino Nausėdų šeimą, netekusią keturių savo atžalų - šešiametės Jūratėlės, penkiamečio Vaidučio, dvejų metukų Vytautėlio, praėjusių metų rugsėjo mėnesį gimusio Romučio. Tos lemtingosios vasario 8-osios pavakare negailestingos liepsnos liežuviuose sudegė didžiausias tėvų turtas - vaikučiai. Buvusios sodybos vietoje liko tik pelenų krūva"...
Rašyti komentarą