"Vakarų ekspresas". 1992 02 27 ir 29

Be to, joje ruoštasi pradėti gaminti ir džiovintus sūrelius.

Taip pat tais laikais Priekulė turėjo ir keramikos gamyklą.

Amžiną atilsį...

O štai Klaipėdoje kadaise veikė valstybinė grūdų perdirbimo įmonė. Jai nebuvo lengva.

"Rugio grūdų turime užtektinai, tačiau katastrofiškai trūksta kviečių. Šiuo metu importinių kviečių nebegauname, verčiamės Lietuvos ištekliais, bet miltų kokybė daug prastesnė", - tada skundėsi jos generalinis direktorius Zenonas Jančauskas.

Lengva nebuvo ir kitam uostamiesčio pramonės objektui - Klaipėdos kojinių fabrikui.

"Stinga kai kurių žaliavų - iš Marijampolės negavome akrilano siūlų, iš Ivanovo (tai ne pavardė, tai toks miestas Rusijoje. - Autor. past.) - pusvilnonių verpalų, todėl praėjusią savaitę 73 žmonės dėl žaliavų stokos nedirbo", - guodėsi fabriko direktorių valdybos pirmininkė Elena Juciuvienė.

Beje, tuomet Kojinių fabrike dirbo net 1 000 žmonių. O kiek klaipėdiečių dirbo kitose miesto gamyklose, kurių pavadinimus dabar gali aptikti tik 25 metų senumo telefonų knygose ar tų dienų laikraščių puslapiuose?

Ar prisimenate tokią valstybinę elementų ir baterijų gamyklą "Sirijus" (Artojų g. 7), valstybinę įmonę "Gulbė" (Liepų g. 48), valstybinės siuvimo įmonės "Šatrija" Klaipėdos filialą (Skerdėjų g. 6), Klaipėdos valstybinę įmonę "Trinyčiai" (Bangų g. 22), Klaipėdos valstybinį konditerijos fabriką (Pylimo g. 4), Klaipėdos valstybinį mėsos kombinatą (Šilutės pl. 79), Klaipėdos valstybinę santechninių detalių gamyklą (Dubysos g. 27), 1-ąją (Paryžiaus Komunos g. 25) ir 4-ąją (Tilžės g. 52) valstybinę autotransporto įmonę, valstybinę įmonę "Klaipėdos namų statyba" (Taikos pr. 61), valstybines statybos įmones Nr. 1 (Dubysos g. 64), Nr. 2 (Minijos g. 148) ir Nr. 3 (Dubysos g. 60), Klaipėdos vaisių ir daržovių prekybos įmonę (Šilutės pl. 27A), valstybinę žemės ūkio įmonę "Dekoratyviniai augalai" (Kretingos g. 24), spaustuvę "Rytas" (Baltijos pr. 10), valstybinį tabako fabriką (Bangų g. 7), nekalbant jau apie valstybines buitinių paslaugų įmones "Gražina" (Herkaus Manto g. 22), "Rasa" (Šilutės pl. 51) ar šimtą kitų fabrikų, kombinatų, įmonių, ateljė ir t. t.?

Amerikonai nenuvylė

Beje, apie tabako fabriką. 1992-ųjų vasario pradžioje Klaipėdoje apsilankė ne tik pirmas laivas su JAV vėliava, atplukdęs Lietuvai taip reikalingų pašarinių grūdų, bet ir du šios šalies ambasadoriai, taip pat verslininkai.

"Mes stengėmės svečius kuo labiau sudominti, kuo daugiau parodyti. Kad jie įsitikintų, jog Klaipėda - ne provincija, jog Klaipėda- tai uostamiestis, tai Lietuvos vartai į Europą ir į pasaulį. Manau, kad tai mums pavyko. Paruošta gera dirva būsimiems kontaktams, - džiaugėsi tuometinis Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas.

- Kalbant konkrečiai, garsi Amerikos tabako firma "Philip Morris" ketina dalyvauti privatizacijos procese ir įsigyti mūsų tabako fabriko akcijų arba pirkti visą fabriką. Firmos atstovai ten lankėsi. Jų nuomone, šis apsilankymas priminė ekskursiją po muziejų. Bet juos tenkina mūsų darbo jėgos kvalifikacija, ir, jeigu įrenginius bei medžiagas tieks amerikiečiai, pas mus bus gaminama aukšto lygio tabako produkcija."

Ir šios prognozės išsipildė. Skirtingai nuo "Sirijaus", Kojinių fabriko, Mėsos kombinato ir šimto kitų įmonių...

Bažnyčių dygimo metas

Daug kas tada buvo. Ir daug ko nebeliko. Bet kai kas ir atsirado. Pavyzdžiui, bažnyčios. Žinote tokį keistą, lyg ir apleistą (o gal ir ne?) pastatą Taikos prospekto ir Naikupės gatvės sankryžoje? Taigi, 1992-aisiais jo dar nebuvo. Buvo tik pirmieji Naujosios apaštalų bažnyčios atstovų iš Vakarų bandymai klaipėdiečiams paaiškinti, kas jie per vieni.

Tai, ką tada VE reporteriams aiškino "apaštalas" iš Vokietijos, Dortmundo elektrikas-inžinierius Emilis Dybelis (Emil Diebel), beveik ir įvyko: "Klaipėdoje sutarta dėl bažnyčios statymo. Ji jau už metų turėtų stovėti prie Žvejų kultūros rūmų. Visos statybinės medžiagos bus gabenamos iš Vokietijos."

"Beveik" todėl, kad bažnyčios pastatas Klaipėdoje išdygo ne po metų, kaip žadėjo svečias, o 1996-aisiais. Na, ir dėl tų vokiškų statybinių medžiagų nesame tikri.

Panašiai atsitiko ir su Šv. Kazimiero bažnyčia. 1992-ųjų vasarį Klaipėdos merijoje apsilankęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius užsiminė, kad kurija norėtų statyti naujus maldos namus šiaurinėje miesto dalyje. Tų pačių metų kovą buvo įkurta Šv. Kazimiero parapija, gegužę naujosios bažnyčios statymo vietoje Kretingos gatvėje vyskupas pašventino kryžių, o birželį - ir bažnyčios kertinį akmenį.

Tiesa, statyba užtruko dėl didelių mastų. Na, ši bažnyčia dygo dar gana sparčiai, tačiau su kitu gigantomanijos vaisiumi - 1991-aisiais pradėta mūryti Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia (kurią galima drąsiai vadinti architektūrinio brutalizmo šedevru) - vargta dar daugiau.

Apie statybos sunkumus užsiminta tame pačiame vyskupo A. Vaičiaus susitikime merijoje.

"Yra ir problemų. Labai sunkiai vyksta Švento Tėvo Juozapo Darbininko bažnyčios statyba. Mat lėšos, sukauptos kurijoje, esant tokiai infliacijai, pavirto į nieką. Galbūt padėtį šiek tiek pataisys pasikviesti tėvai jėzuitai", - viltasi tada.

Šv. Mišios šioje bažnyčioje nuolat pradėtos laikyti tik 2003-2004 metais, o jos aplinka darbščių rankų prašosi iki šiol...

Menonitų kelias į Klaipėdą

Ir apskritai tas 1992-ųjų vasaris buvo kažkoks "religingas". Kaip tik tada į miesto Tarybą kreipėsi Kanados menonitų religinės bendruomenės labdaros fondas, pasiūlęs Klaipėdoje steigti laisvųjų menų kolegiją.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas monsinjoras Jonas Gedvila politikams rėžė katalikiškai - menonitų bendruomenė yra blogio sėkla, ir jos įsileisti į Klaipėdą negalima.

Tačiau menonitai buvo gudrūs žmonės. Planų ateiti į Klaipėdą jie neatsisakė, tik nutarė nebegąsdinti savo pavadinimu. Taip uostamiestyje netrukus atsirado Lietuvos krikščioniškasis koledžas, dabar žinomas LCC universiteto pavadinimu.

LCC neskelbia savo steigėjų sąrašo - teigiama tik tiek, kad jį įsteigė neįvardijami "Lietuvos, Kanados ir JAV fondai", vis dėlto mokymo įstaigos svetainėje skelbiamas partnerių sąrašas neslepia sąsajos su menonitais: "Presbyterian Church USA", "Christian Reformed World Mission", "Eastern Mennonite Mission", "Mennonite Mission Network", "International Institute for Christian Studies", "Evangelical Lutheran Church in America", "Mennonite Brethren Mission", "Mennonite Central Committee", "The Willow Creek Association", Klaipėdos "Miesto bažnyčia", Gerosios naujienos centras.

Na, o dar padirbėjus detektyvu nesunku atsekti ir kitą sąsają - adresu Žeimių g. 7, Šiauliuose, registruotas ir vienintelis LCC dalininkas Lietuvos krikščioniškasis fondas, ir menonitams priskiriamos Laisvųjų krikščionių bažnyčios Šiaulių skyrius.

Bet miegokite ramiai - menonitai laikomi pacifizmo ir neginkluoto pasipriešinimo pradininkais. Tad gali būti, kad monsinjoras klydo...