"Vakarų ekspresas" (Gintaro Vaičekausko asmenyje) padėti apsiėmė jaunai klaipėdietei, kurios vyras Sergejus, išvykęs į Rusiją, dingo be žinios. Buvo aišku tik tiek, kad jis turėjo važiuoti keleiviniu traukiniu "Jūrmala" (Ryga-Maskva).
O atsitiko taip, kad kovo 3-iosios paryčiais Rusijos Tverės srityje, miškingoje ir pelkėtoje vietovėje, "Jūrmala" susidūrė su vietiniu krovininiu traukiniu Nr. 3455, vežusiu statybines medžiagas ir medieną. Abu sąstatai priešingomis kryptimis judėjo maksimaliu greičiu, tad smūgis buvo toks stiprus, jog antrasis keleivinio traukinio vagonas, peršokęs lokomotyvą, nukrito ant antrojo krovininio traukinio vagono. Kiekviename lokomotyve buvo po 12 tonų degalų, kilusį milžinišką gaisrą pavyko užgesinti tik po 5 valandų.
Kiek žmonių žuvo, tiksliai nežinojo niekas, juolab nuo kone 900 km už įvykio vietos esantys VE žurnalistai. Niekas nežinojo ir visų žuvusiųjų pavardžių, tačiau Gintaras ėmėsi misijos padėti moteriai surasti savo sutuoktinį. Tarp gyvų arba mirusių.
O lengva nebuvo. Greitasis traukinys "Jūrmala" priklausė Rygai, tačiau Latvijos sostinės transporto policijos pareigūnai paaiškino visą dokumentaciją perdavę Rusijos prokuratūrai. Nieko doro nepavyko išsiaiškinti ir Lietuvos atstovybėje Rusijoje, todėl G. Vaičekauskas kreipėsi į Rusijos centrinės televizijos 1-ojo kanalo programą "Novosti".
"Čia niekas nieko nežino. Siūlo skambinti į CTV informacijos centrą. Skambiname, duoda jaunimo redakcijos telefoną, bet ne "Vzgliado". Pagaliau, neprisimenu kaip, gauname "Vzgliado" telefoną. Atsiliepia laidos vedėjas Politkovskis (tas, kur su kepure). Taip, jis prisimena siužetą, bet telefonas skelbtas kitoje laidoje. "Vesti". Sukame į "Vesti". Čia visi labai užsiėmę", - paieškų eigą skaitytojams atpasakojo Gintaras.
Dar po keliolikos skambučių, apie 23 val., jis susisiekia su ponia Tamara, Tverės administracijos priimamojo budėtoja.
"Viešpatie švenčiausias, sąrašai jau perduoti į Rževą. Tiesa, Tamara Vasiljevna atranda kažkokius sąrašus, iš kurių paaiškėja, jog tarp žuvusiųjų yra ir lietuvių. A. A. Laukienė (gim. 1962 m.) atpažinta giminių (iš viso giminės atpažino tik 10 žmonių). Tamara Vasiljevna, turbūt nejausdama, jog į ragelį skaito sąrašą, prasitaria: "... antras vagonas, 37 žuvę ir dar 11 neatpažintų". <...>
Rytą sukame Rževo kriminalistų telefoną. 44 žuvę. Daug neatpažintų. Jie jau kremuoti. Saugomi tik apdegę asmeniniai daiktai, rūbų likučiai. Atvažiuokit, gal ką atrasit pažįstamo..."
Nieko konkretaus apie dingusį klaipėdietį nepavyko sužinoti dar kartą susisiekus su Ryga.
"Ką daryti! Jauna moteris ryžtasi važiuoti. Galgi!.. Ech, Sergejau, kur tu bebūtum, skambink žmonai. Prisinervino ne tik ji!" - į prapuolenį kreipėsi G. Vaičekauskas.
Ir jau baigęs straipsnį sužinojo, jog Sergejus gyvas. Pasirodo, jis iš tiesų turėjo važiuoti būtent tuo "Jūrmalos" traukiniu, tačiau paskutinę minutę vyriškio planai pasikeitė. Taip žmogus ir liko gyvas.
Kodėl jis nesusisiekė su Klaipėdoje likusia žmona daugiau nei dvi savaites, taip ir liko neaišku. G. Vaičekauskas antrojo žurnalistinio tyrimo nesiėmė. Tai - šeimos reikalai...
O už 866 km nuo Klaipėdos, Podsosionkos vietovėje, šalia bėgių, ir dabar tebejungiančių Rygą su Maskva, trijų eglių apsuptyje stovi paminklas su užrašu "Čia 1992 metų kovo 3 dieną įvyko geležinkelio avarija, pareikalavusi žmonių aukų". Šalia - antkapių formos granito luitai su 46 pavardėmis. Tarp jų - ir A. Laukienės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą