"Vakarų ekspresas". 1992 04 25 ir 28

2017-04-25 13:01

Rudenį stebėję pirmąjį jaunuolių šaukimą į atkurtą atkurtos Lietuvos kariuomenę, laikraščio žurnalistai buvo pašiurpę nuo vaikinų elgesio. Tad atėjus antrajam, pavasariniam, šaukimui, nusprendė pažiūrėti, ar kas nors pasikeitė per paskutinį pusmetį.

"7.03 val. Pasirodo penki policijos automobiliai ir šešiolika policininkų. (Kol kas pareigingųjų tarnauti - tik dešimt).

7.05 val. Iš miesto pietryčių pasigirsta daina - kažkas dar nori eiti tarnauti.

7.10 val. Prisistato dar viena jėga - greito reagavimo būrio "Aras" vyrai. Kažkas bus? Juolab kad rudenį jau buvo.

7.18 val. Atvyksta apskrities komendantas pulkininkas-leitenantas Cirilis Norkus ir kiti karininkai. Netrukus per megafoną nuskardena kvietimas rinktis į sporto salę. Ir prasidėjo... Ašaros, paskutiniai glėbiasčiavimaisi ir... paskutiniai gurkšniai. (Malonu pastebėti, kad gurkšnota mažiau nei rudenį.) O "gurkšniausieji" buvo išvežti.

7.40 val. Salė. Šaukiamieji renkasi. Iškart skirstomi į trisdešimtines. Tikrinami krepšiai. Prie futbolo vartų salėje rikiuojasi buteliai... Nepakviestieji rikiuotis nutarė "nepasiduoti" ir svaigalus "tvarkė" vietoje. Ir netgi rūkė, salėje. (Beje, buvo rūkoma ir rikiuotėje. Nieko, prie tvarkos pripras).

Šaukimai skiriasi. Tai pripažino ir komendantas C. Norkus - tiesiog tvarkos daugiau.

Amerikono nuostaba

Tuo metu miesto Tarybos deputatai svarstė miesto 1992 metų biudžetą. Skaičiai buvo tokie: pajamos - 947 mln. 359 tūkst. rublių, išlaidos - 1 mlrd. 143 mln. 567 tūkst. rublių, deficitas - 196 mln. 211 tūkst. rublių.

Kai kurių komisijų atstovai paprašė papildomų asignavimų. Švietimo skyriaus pirmininkė Vanda Kavaliauskienė ūkio išlaidoms prašė pridėti 13 mln. rublių, Sveikatos apsaugos ir kūno kultūros komisijos pirmininkas Aloyzas Leipus sporto objektų kapitalinei statybai - 1,5 mln. rublių, Socialinės rūpybos komisijos pirmininkas Šarūnas Jagminas - 178 tūkst. rublių, Kultūros komisijos pirmininkas Rimantas Pelakauskas masiniams renginiams ir muziejų įrangai - 1,17 mln. rublių.

"Taigi prireikė nemažos sumos. Iš kur ją paimti, jeigu didinti biudžeto deficito nevalia? Deputatai puolė ieškoti biudžeto punktų, iš kur būtų įmanoma surinkti reikalingą sumą. Kiek pasiginčiję deputatai 13 milijonų rublių sumažino miesto tvarkymui skirtų lėšų, 1 mln. - iš gyvenamųjų namų kapitalinio remonto lėšų, 2 mln. nurėžė iš butų ūkio nuostolių kompensavimo lėšų ir 200 tūkstančių rublių, skirtų sanitarinio švietimo namams", - apie pinigų dalybas informavo miestiečius laikraštis.

Beje, vienos dienos biudžeto svarstymui nepakako, tad diskusijos apie pinigus tęsėsi ir antrą sesijos dieną.

"Darbo dienos pradžia buvo atiduota svečiui iš Amerikos. Deputatai išklausė pasakojimo, kaip skirstomas biudžetas Los Andželo mieste. Jis nustebo išgirdęs, kad deputatai metų biudžetą tvirtina žinodami, jog jo išlaidos yra didesnės negu pajamos. "Kaip galima dalinti pinigus, kurių nėra", - sakė jis.

Daug kas buvo nesuprantama svečiui. Sovietų Sąjunga - stebuklų šalis. Su tuo Amerikoje niekas nesiginčija. Jau kuo kuo, o stebuklais šią šalį esame seniai pralenkę. Įsiminė amerikiečio žodžiai, kad Lietuvos nepriklausomybė statoma sovietinių valdžios struktūrų pagrindu. Kitaip gyventi mūsų niekas ir nemokė. Todėl dar ir žadame, ko neturime", - konstatavo žurnalistai.

Kratėsi įmonių

Beje, apie pinigus muziejams. Klaipėdos laikrodžių muziejus kreipėsi į "Vakarų ekspresą" ir paprašė paskelbti, kad jam labai reikėtų 265 Vokietijos markių leidyklos "Siegl's" mokslinei literatūrai apie laikrodžių gamintojus įsigyti.

Ne tik muziejų finansavimas buvo tragiškas.

"Buitinio aptarnavimo įmonėse susidarė sunki ekonominė padėtis. Įmonės dėl to gali bankrutuoti. Tokiu atveju darbo netektų beveik 3 000 žmonių, žymiai pablogėtų buitinis gyventojų aptarnavimas. Esant tokiai situacijai, ekonomikos ministro Alberto Šimėno prašoma paspartinti bendros Amerikos-Rusijos-Lietuvos įmonės įregistravimą, nelaukiant, kol bus indeksuotas valstybinis turtas", - skelbė VE.

Ar dar: "Miesto valdyba yra tos nuomonės, kad šiuo metu į Miesto valdybos balansą perduoti Valstybinę šilumos tinklų įmonę nėra tikslinga. Nes neišspręsti energetinės įrangos ir ypač energetinių resursų tiekimo ir aprūpinimo klausimai. O juos pajėgi išspręsti tik Respublikos vyriausybė ir jos ministerijos. Po 2-3 metų, sureguliavus tiesioginius ryšius tiek su Vakarais, tiek su Rytais, šilumos tinklų įmonę būtų tikslinga perduoti Miesto valdybai", - uostamiesčio valdžios poziciją išdėstė laikraštis.

Apie formaldehidus ir azoto oksidą

Ir dar iš tos pačios "operos": "Respublikos, kaip ir Klaipėdos krašte, kasmet auga sergamumas tuberkulioze. Klaipėdos tuberkuliozės dispanseris aptarnauja ne tik miesto, bet ir rajono bei Klaipėdos krašto gyventojus. Šiuo metu stacionare gydosi 47 proc. miesto ir 53 proc. zonos ligonių. Taigi Klaipėdos miesto gyventojams skirtos lėšos naudojamos krašto ligonių gydymui.

Esant sunkiai finansinei padėčiai, Klaipėdos miesto savivaldybė neturi galimybės skirti lėšų krašto gyventojų aptarnavimui. Todėl Sveikatos ministerijos prašoma suteikti krašto dispanserio statusą, nes tai išspręstų finansavimo klausimą."

Taip, kvėpuoti Klaipėdai išties buvo sunku. Net ir tiesiogine prasme. VE paskelbė Savivaldybės, tuomet vadintos Miesto valdyba, Gamtonaudos ir gamtosaugos skyriaus viršininkės Dalios Žukienės ataskaitą apie uostamiesčio ekologinę padėtį. Turbūt nenustebsite - ji irgi buvo bloga. Štai kas ir kuo teršė miestą: