"Vakarų ekspresas". 1992 08 01 ir 04

"Vakarų ekspresas". 1992 08 01 ir 04

Su jūra juokauti negalima. Galima juokauti su mariomis, nors irgi nepatariama. O štai su jūra - jokiu būdu. Tą jums patvirtins kiekvienas buriuotojas.

Vis dėlto net ir nejuokaujant reikia sekti oro prognozes. Nepasakysime, ar tą padarė suomiai, kateriu "Charlotte" ir jachta "Kohia" išplaukę iš Klaipėdos. Gal ir pasidomėjo būsimais orais. Bet žinote, kaip būna su tomis prognozėmis - net dabar, ištobulėjus technologijoms, jos įžūliai meluoja žmonėms, o ką čia kalbėti apie gūdžius 1992-uosius...

Taigi, liepos 27-ąją iš Klaipėdos Danijos salai priklausančios Bornholmo salos link išplaukė "Charlotte". Iki kelionės tikslo likus vos 70 jūrmylių prasidėjo audra.

"Prieš bangas plaukti pasidarė nebeįmanoma, kateris pasuko atgal, pasileido pavėjui. Stiprus vėjas ir žvėriškos bangos, greitai nešdamos katerį Lietuvos link, išmušė galinį ir šoninį katerio bortus. Vanduo pro skyles pradėjo plūsti į vidų. "Charlotte" virto, atsistojo, dar kartą virto...

Kateris nuskendo 300 metrų nuo kranto, netoli Juodkrantės. Katerio savininkas Timas Turunenas (Tim Turunen) į krantą išplaukė įsikibęs plastmasinio gelbėjimo plaustelio virvagalio. Kitą įgulos narę Aną Turunen (Anna Turunen) išgelbėjo tai, kad ji vilkėjo gelbėjimo liemenę. <...> Aukų nėra, tik moteris, bešaudydama signalines raketas, stipriai susižalojo ranką."

Na, o tuo metu netoliese į krantą išmetė kitą suomių laivą - jachtą "Kohia".

"Nulūžęs stiebas, aplink sraigtą apsivyniojusi ilga virvė, išdaužti iliuminatoriai, skilęs bortas... Tokia tad griuvena krantą pasiekė broliai Ilpas ir Jaukas Lumio (Ilpo ir Jauko Lumio). Gyvi sveiki. Ir gerai..." - pranešė VE.

Tikrai gerai. Bet gerai buvo ne viskas. Ypač su mūsų pasieniečiais.

"Nelaimė įvyko 18 valandą 30 minučių. Suomiai į jachtklubą parsigavo tik 4 val. ryto. Nestojo pakeleivingos mašinos, ir tiek. Nestojo tai nestojo, bet štai teko girdėti, kad mūsų pajūrį saugo "tautiniai" pasieniečiai. Kur jie buvo tuo metu, kada audros ištikti žmonės ropštėsi į krantą? Nejaugi jų tai nedomina? O gal tiesiog savo binoklius (jeigu iš viso tokius turi) buvo nukreipę į kopas moterų pliaže? Tai todėl ir negalėjo matyti nelaimę skelbiančių raketų jūroje.

Negana to, atrodo, mūsų pasieniečiai neturi nė jokios radijo stoties. Būtų išgirdę nelaimės signalą. Jachtos buvo prie pat kranto, radijo bangomis bendravo tol, kol nuskendo "Charlotte".

Taigi saugo vyrai mūsų pasienį budriai. Ginkluoti, lokatoriai sukasi... Pakrančių apsauga turėtų budėti prie 16-o avarinio radijo ryšio kanalo. Ir vėl "turėtų" - jeigu turėtų radijo stotį", - pasipiktinęs rašė straipsnio autorius.

Filatelistams ir ne tik

O tuo metu Klaipėda ruošėsi svarbiai šventei - 740-ajam miesto gimtadieniui. Renginių programa neužėmė nė penktadalio laikraščio puslapio, bet ką veikti buvo. Pavyzdžiui, visi norintieji galėjo susipažinti su kolekcininko Šarūno Toliušio surinkta ir paruošta paroda "Klaipėdos pašto ženklai".

Pasirodo, 1920-1923 metais Klaipėdoje buvo naudojami kelių valstybių pašto ženklai. Vieni jų - vokiški, su įrašu "Memelgebiet", apyvartoje buvę vos tris 1920-ųjų mėnesius. Įdomu tai, kad tais pačiais mėnesiais pasirodė ir pirmieji prancūziški pašto ženklai su užrašu "Memel". Apyvartoje jie išsilaikė iki 1923-iųjų balandžio.

Pirmieji ženklai po garsiojo tų pačių metų sausio 15-osios sukilimo pasirodė sausio 26 dieną. Tai buvo trys... prancūziški ženklai aukštesne kaina. O balandį buvo išspausdinta 13 ženklų "Uosto" serija.

"Tai vieninteliai specialiai Klaipėdai skirti pašto ženklai. Gaila, kad iki šiol nežinomas dailininkas, paruošęs piešinius šiems ženklams. Žymūs pasaulio pašto ženklų katalogai ("Scott", , "Michel") pažymi, kad yra daug suklastotų šios serijos ženklų. Tai rodo filatelistų domėjimąsi Klaipėdos pašto ženklais", - aiškino Š. Toliušis.

Pasak jo, Klaipėdos kraštui galutinai įsijungus į Lietuvos sudėtį, jo pašto ženklai iš apyvartos galutinai išimti nuo 1925-ųjų sausio 1 dienos.

Tiesa, buvo ir Klaipėdos kraštui skirti lietuviški ženklai - vadinamoji Klaipėdos serija (13 ženklų), sukurta dailininko Jono Buračo ir išspausdinta Londone, pasirodė 1923-iųjų liepos 12 dieną.

Na, o 1939 metais, vokiečiams perėmus mūsų kraštą, jie išleido ir atitinkamus pašto ženklus - su užrašu "Memelland ist frei" (liet. "Memelio kraštas yra laisvas")...

Vyriausybė, nesikeikiant...

Na, ir dar vienas tradicinis šios "Vakarų ekspreso" 25-mečio rubrikos leitmotyvas - "Kaip viskas keičiasi per ketvirtį amžiaus". Arba "Kaip nesikeičia niekas". Gal taip ir teisingiau - kaip nesikeičia niekas. Pavyzdžiui, Vilniaus (čia turima omenyje centrinė valdžia) požiūris į Klaipėdą. 1992-ųjų požiūrį geriausiai iliustravo ginčai dėl ketinamo statyti būsimos naujo naftos produktų importo ir eksporto terminalo vietos.

Žodžiu, Klaipėdos miesto taryba pasisakė prieš statybą tarp I ir II Melnragės.

"Vyriausybė paprašė miesto Tarybos sušaukti neeilinę sesiją ir nedviprasmiškai "rekomendavo" atšaukti anksčiau priimtus sprendimus šiuo klausimu. Girdi, pažaidėme demokratiją, ir užteks. Galime lipti ir per jūsų galvas, bet geriau tas galvas nulenkite", - rašė VE.

Įdomu tai, kad patys Vyriausybės atstovai į tą sesiją taip ir neatvyko. Maža to - paaiškėjo, jog ir Seimas nieko nežinojo apie miesto Tarybos poziciją, nors rezoliucija dėl nepritarimo statyboms Melnragėje buvo siųsta ne kartą.

"Guodžia tai, kad dabar visos Respublikos gyventojams tapo aišku, jog terminalo statybą vilkino ne miesto Taryba, kaip nuolat iš Vilniaus buvo girdima, o pati Vyriausybė.

Kaip toks svarbus klausimas rūpi Vyriausybei, įrodo ir tas faktas, jog <...> sesijoje nedalyvavo nė vienas jos atstovas. Visas rūpestis baigėsi ultimatyvia vyriausybine telegrama", - reziumavo laikraštis.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder