Pieno upės
Pieno upės ir medaus krantai dažnam iš mūsų asocijuojasi su rojumi. Su amžinuoju gyvenimu daugaus aukštybėse. Šalia angelų. Bet 1992-ųjų gruodžio 13-ąją Klaipėdos Tomo gatvėje nebuvo nei rojaus, nei angelų, nei medaus krantų. Užtat pieno upė liejosi laisvai. "Praėjusio sekmadienio rytą vieno senamiesčio namo Tomo gatvėje gyventojai pabudo pastėrę, - 1992 metų gruodžio 15-osios "Vakarų ekspreso" numeryje rašė Gintaras Vaičekauskas. - Kieme telkšojo pieno balos. Kad tai yra pienas, įrodė kačių elgesys. Mat bala iki pietų buvo išlakta. Gero apetito. Kas papylė pieną, išsiaiškinti nepavyko. Gal koks vamzdis trūko. Bet, kaip tvirtina Šiluminių tinklų vadovai, jų vamzdžiais pienas neteka. Kol kas!" - tokia nenuobodžia išvada savo fotorepliką baigia autorius.
Nusistebėjimas
Jeigu šiandien kas įsteigtų garbės skolos apdovanojimą už lietuvybės gynimą, neabejotinai į nugalėtojų laurus pretenduotų ir "Vakarų ekspreso" dienraščio darbuotojai. Kaip šiandien, taip ir prieš ketvirtį amžiaus jie budriai stebėjo, kad gimtoji lietuvių kalba neatsidurtų antrarūšės podukros vietoje. Apie tai byloja ir trumpa žinutė "Spektro" skyrelyje: "Miesto delegacija, grįždama iš Riūgeno lietuvišku keltu "Kaunas", labai stebėjosi, kad laive vien rusiški ir vokiški užrašai, o užrašams valstybine kalba vietos kažkodėl neliko..."
Va, taip, nenorite turėti nemalonumų su mumis, bendraukite ir rašykite taisyklinga valstybine kalba.
Devynerių metų plėšikė
"Šiais metais kelis kartus buvo išplėšta Gargždų bažnyčia. Vagišiai, ieškodami pinigų, apkraustydavo aukų dėžutės, - tokią liūdną tiesą 1992-ųjų gruodžio 16 d. "Vakarų ekspreso" numeryje paskelbė Talis Valatka. - Lapkričio 17-ąją vėl vagys pasikėsino į bažnyčios turtą. Neradę nė kapeikos aukų dėžutėse, išplėšė tabernakulį, pasigrobė komunikantus. Negana to - jų primėtė šventoriuje, šaligatvyje iki pat Muzikos mokyklos. Kieno ranka šventvagiškai pakilo prie ostijos? Kitą sekmadienį tikintieji bažnyčioje per pamokslą išgirdo, kad bažnyčios plėšikai surasti. Tai Gargždų 1-osios vidurinės mokyklos mokiniai: šeštokas Nerijus Šarka, ketvirtokas Jonas Jonušas ir devynerių metų III klasės mokinė Ina Srėbaliūtė. Tardant vaikus paaiškėjo, kad šie vaikai jau kelis kartus plėšikavo bažnyčioje, o Ina netgi buvo išplėšusi kioską. Beje, ji iš daugiavaikės šeimos, kurią ne kartą yra šelpęs katalikiškas moterų sambūris "Caritas".
Griuvėsiai
"Seniau Kuršių mariose sugautą žuvį (ungurį, vėgėlę, sterką, lydeką, kuoją, žiobrį, karšį, ešerį, stintą...) kintiškiai vadino lobiu. Pasitaikius geresniam laimikiui žinia bematant pasklisdavo po visą ūkį... Buvęs Kintų žuvininkystės tarybinio ūkio marių žvejybos padalinys dabar pavadintas "Šturmų" valstybine žuvininkystės įmone, - 1992-ųjų gruodžio 17 d. "Vakarų ekspreso" numeryje rašė mūsų reporteris Vidmantas Matutis. - Tą dieną, kai ten lankėmės, nuo marių pūtė žvarbus vėjas. Visi žvejų motoriniai laivai ilsėjosi prieplaukoje. Įmonės direktorių Stasį Eidukonį bei buhalterę Ireną Radišauskienę radome kontoroje. Apie įmonę kalbėjo nelabai noriai: "Nebėr ką pasakoti... Marios tuščios... Į Kaliningrado srities vandenis Lietuvos žvejų įplaukti nebeleidžia. Spaudžia buvusio ūkio skolos. Kuras brangus. Parduotuvėse žuvies kainos didelės, dažnai ją tenka atsiimti. Jei kainos ir toliau augs, nežinome, kaip gyvensime..." "Vienas skolas mokam - kitos kaupiasi: įmonė valstybei skolinga jau du šimtus tūkstančių."
"Žiema artėja, marios užšals, o iš ko žmonėms už atostogas mokėti, suka galvą buhalterė."
Žodžiu, nieko gero. Tokią išvadą daro autorius, baigdamas savo rašinį tokiu teiginiu: "Tikisi, galbūt valstybė kuo padės (šiuo atveju, matyt, tinka posakis: "Viltis - kvailių motina").
Geras pasiūlymas
Vartau 25 metų senumo laikraščio komplektą ir džiaugiuosi bei žaviuosi praeitimi, kokie mes tada buvome nenuobodūs, linksmi, kartais įžūlūs ir labai pasitikintys savimi. Štai žinutė "Spektro" skyrelyje, kuri buvo publikuota pirmajame puslapyje: "Kadangi iš Rusijos per mūsų sieną į Vakarus pervežama daug vertingo metalo, "Vakarų ekspreso" redakcija siūlo kiekvienam Respublikos gyventojui sudaryti galimybę bent savaitę padirbėti muitininkais. Po gero pusmečio kiekvienas iš mūsų turėtų pakankamai valiutos ir Lietuva taptų turtingiausia pasaulio valstybe." Ir kodėl tada mūsų niekas nepaklausė. Nei valdžia, nei piliečiai. Visai kitokioje šalyje šiandien gyventumėme. Jungtiniai Arabų Emyratai mums pavydėtų. Garantuotai.
Ne spaudai - pirmaujame Europoje
"Nuo 1987 metų vanduo Anglijoje pabrango 50 procentų, Lietuvoje - 152 kartus, t. y. nuo 42 kapeikų iki 63,84 bendrųjų talonų. Užsienio agentūros tai pavadino didžiausiu rodikliu industrinėse valstybėse. Nėra pateikta duomenų, kokias valstybes pralenkė Lietuva."
Susituokiančiųjų moralė
"Susituokiančiųjų moralė dabar labai sustiprinta - beveik neliko tokių, kurie užregistravę santuoką drįstų neateiti į sutuoktuves ir per pusmetį pakeistų sprendimą. Anksčiau beveik dešimtadalis pageidavusiųjų susituokti, gavę talonus avalynei, maistui, patalynei, žiedams, vestuvių dieną Santuokų rūmuose nė nepasirodydavo. Šiandien jaunavedžiams skiriama nusipirkti keletą kilogramų miltų ar cukraus, o registracijos mokestis padidėjo nuo 9 rublių (1987 metais) iki 1960 talonų. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera."
Tęsinys - kitą antradienį
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą