VE 1992 09.12, 09.15, 09.17

Įvesim drausmę kumščiais

1992-ųjų rugsėjo 12 -osios "Vakarų ekspreso" pirmajame puslapyje skaitytojai informuojami apie skaudžią realybę tautinėje kariuomenėje. Vadų akivaizdoje skyrininkai mušė eilinius: "Prieš mėnesį rašiau apie Jūrų uosto apsaugos atskirą batalioną, dislokuotą Nemirsetoje, - straipsnį pradeda Šarūnas Pučinskas. - Nors bataliono vadai po straipsnio nei skambino, nei rašė į redakciją, padėtį batalione bandyta taisyti: prausykloje pakeistos surūdijusios skylėtos skardos. Atsirado dalinyje ir medikas. Būtų galima pasidžiaugti, kad spaudą ne veltui vadina ketvirtąja valdžia, jei pirmadienio pavakarę ankštokame "Vakarų ekspreso" kabinete nebūtų susispietę septyniolika šlapių, žaizdotų, prigąsdintų kareivių iš to paties bataliono 2-osios kuopos 3-iojo būrio." Bėdos prasidėjo po to, kai vienoje iš spintelių buvo rastas tuščias trijų litrų talpos stiklainis ir trys tušti šampano buteliai. Kuopos vadas Antanas Mikutis, eidamas pro rikiuotę, liepė visiems uostyti ir klausinėjo, kuo kvepia? Nors nė vienas neprisipažino, keturiems kariams, paskirtiems pavaduoti skyrininkus, buvo skirta po 10 parų arešto. Po to prasidėjo "tyrimas". Kareiviai buvo spaudžiami prisipažinti, kad gėrė, ir tiesą buvo bandoma išgauti smūgiuojant kumščiais.

Kaip įrodymą kareiviai mūsų redakcijoje atsiraitojo rankoves ir parodė dar pūliuojančias žaizdas.

Pabėgę iš dalinio kariai pirmiausia kreipėsi į redakciją ir nėjo į Klaipėdos apskrities komendantūrą. "Kodėl, - klausia straipsnio autorius. Ir pats atsako, - jie nepasitiki valdžia su didelėm žvaigždėm antpečiuose." O mumis, žurnalistais, pasitikėjo, nes mes nei žvaigždių, nei antpečių neturėjome. Ir šiandien neturime.

Provokacija

To paties numerio 1-ajame puslapyje prieš ketvirtį amžiaus rašoma: "Vakar mieste pasirodė mašinėle rusų kalba nemokšiškai išspausdintas ir padaugintas Klaipėdos miesto rusakalbių gyventojų gelbėjimo komiteto štabo kreipimasis į Rusijos kareivius ir karininkus. Jame Lietuvos valdžia kaltinama fašizmu, o B. Jelcinas - išdavyste", - rašoma informacijoje. Proklamacijos autorius labiausiai papiktino V. Landsbergio ir B. Jelcino susitarimas dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.

"Didžiausią susirūpinimą keliančios yra paskutinės kreipimosi pastraipos, - rašo Alvydas Ziabkus. - Jose kariškiai kaltinami neryžtingumu vaduojant generolą Černychą ir skatinami šį kartą būti narsesni."

Spektro margumynai

Kaip įprastai - "Spektro" skyrelyje įvairios ir nuotaikingos žinutės. Klaipėdiečiai informuojami, kad Žvejų kultūros ir sporto rūmų valytojos skundžiasi, kad nors pragyvenimo minimumas yra 1600 rublių, jos į rankas tegauna tik 1400. Šiandien jau, ko gero, nebesužinosime, kur dingo tas 200 rublių skirtumas?

Klaipėdos šeimininkės informuojamos, kad po pigiausio aliejaus "Pionta" reklamos rugsėjo 5-osios "Vakarų ekspreso" numeryje "Delfino" parduotuvė buvo atakuota komersantų ir, savaime suprantama, pigiausio aliejaus tuoj pat nebeliko. Štai kokią įtaką reklamai tais laikais turėjo mūsų dienraštis. Ir dabar turi. Tik prekių tokių pigių nebeliko. Štai kur šuo pakastas ir katės paslėptos. O gaila.

Kriminalinė kronika

Pavartę kriminalinės kronikos apžvalgą, galime apibendrinti tų laikų aktualijas: "Dar labiau šoktelėjus kainoms, smuktelėjus pragyvenimo lygiui, norinčiųjų praturtėti vagiant dar labiau padaugėjo... Džiugu, kad sumažėjo vagysčių iš automobilių, tačiau atkuto kišenvagiai, kurie pusmečiui kažkur buvo "dingę". Per savaitę - 8 kišenvagystės atvejai.

Kriminalinių nusikaltimų suvestinės įvykiai byloja, kad kai kurie vagys buvo tokie miklūs ir profesionalūs, kad be vargo galėjo įsidarbinti ir cirke. Pavyzdžiui, 1992-ųjų rugsėjo 4-ąją įžūlus ilgapirštis vidury baltos dienos rankinę sugebėjo ištraukti iš pažasties vyriškiui, kol šis prie spaudos kiosko pirko laikraščius. O rankinėje buvo nei daug, nei mažai - 3 tūkstančiai medinių rublių.

Tų laikų kronikos primena ir dar vieną vagių praturtėjimo šaltinį - spalvotųjų metalų vagystes iš valstybinių įmonių teritorijų. Tada vagys tikrai stiprūs buvo, ne dabartiniai nupiepėliai. Netikite? Štai iš Celiuliozės kartono kombinato dingo 1300 kilogramų sverianti bronzos įvorė. Dabar vagišiai geriausiu atveju tesugeba kokį moters rankinuką nugvelbti.

"Karštieji" Klaipėdos taškai

1992-ųjų rugsėjo 15-osios "Vakarų ekspreso" pirmajame puslapyje skaitytojų dėmesį patraukia straipsnis: "Laisvosios prekybos dėmės". Žurnalistas Alvydas Ziabkus narplioja temą apie chaotišką prekybą prie miesto parduotuvių ir kitų viešų vietų. "Kiek čia laiko praėjo, kada miesto valdžia privačioms firmoms ir įmonėms leido prekiauti prie miesto parduotuvių ir kitose viešose vietose? - klausia A. Ziabkus. - Nebus nė metų. Bet ir to laiko pakako, kad įvairiausi prekijai, kaip vapsvos sirupą, gulte apgultų visas žmonių susibūrimo vietas. Kartais pro juos sunku būna ir į parduotuvę patekti. Savo almesiu, nešvara ir gausiai beslampinėjančiais pirkėjais bei šiaip žiopliais tokios improvizuotos "mugės" primena Azijos turgus."

Praėjo 25 metai, bet ir šiandien įėjimus į kai kuriuos didžiuosius prekybos centrus labai susiaurina bobulytės, dažniausiai siūlydamos vaisius ir lauko gėlių puokštes. Liūdna šiandien turėtų būti Alvydui Ziabkui. Prieš ketvirtį amžiaus įvardijo problemą, o reikalai taip ir nepasistūmėjo iš vietos.

Ūkininkai supykę

1992-ųjų rugsėjo 17-osios "Vakarų eksprese" pirmasis puslapis skaitytojus pasitinka skambia antrašte: "Ar streikuos Lietuvos ūkininkai?" Autorė Jolanta Beniušytė jau pirmuoju savo straipsniu atsako į savo pačios klausimą, kad ūkininkai streikuos. Bet, tuoj pat pasitaiso, su sąlyga, jei ir toliau Lietuvos Vyriausybė nespręs jų problemų. Klaipėdos rajono žemės ūkio skyriaus viršininkas Stanislovas Stonkus supažindino ūkininkus su daržovių supirkimo kainomis. Pavyzdžiui, bulvės - 18-20 rublių, kopūstai - iki 15 rb, česnakai - 60 rb ir t. t. Kol viršininkas vardino kainas, ūkininkai murmėjo sau po nosimis: "Mažos, mažos kainos."

Faktas lieka faktu. Ir tada ir dabar ūkininkai dejavo ir dejuodavo, kad supirkimo kainos per mažos. Visus 25 metus tas pats. Kažkoks įtartinas pastovumas.

Keliais sakiniais

Ką dar primena 25 metų senumo "Vakarų ekspreso" numeriai?

1992-ųjų rugpjūčio pabaigoje Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Klaipėdos rinktinė buvo apginkluota Izraelio gamybos automatais "Uzi".

Jūrų žvejybos uostas nutraukė jam įsiskolinusiai "Jūros" įmonei elektros energijos tiekimą, kartu sustabdydamas pakrovimo ir iškrovimo kranų darbą. Laimei, tą pačią dieną uosto vadovai atlyžo ir krovimo darbai buvo atnaujinti. Geraširdžiai ir nekerštingi uosto vadovai anais laikais buvo. O ir dabartiniai dar nė vienam nekeršijo ir nekenkė...

"Nebandykite keisti valiutos "Klaipėdos" viešbučio hole, - įspėjami skaitytojai kitoje žinutėje, - čia ji keičiama tik užsieniečiams." Taigi drąsiai galima virš langelio pridėti užrašėlį "White only". (Tik baltiesiems - angl.) Sutikite, situacija šioje srityje ženkliai pagerėjusi. Šiandien, jei turi pakankamai šlamančių euriukų, tu esi ir būsi toks pat gerbiamas, kaip ir šlamančiųjų turintis užsienietis. Taigi, gyvenimas gerėja, ponai prisiekusieji tarėjai! O kas nesutinkate - važiuokite į užsienį ir ten savo tiesas įrodinėkite.

Triukšmas niekam nepatinka. Nei tada, nei dabar. 1992-ųjų rugsėjo 15-osios naktį Klaipėdoje, ties Vingio prekybiniu centru, sustojo KAMAZo vilkikas su didžiule priekaba. Priekaboje visą naktį bildėjo ir mūkė raguočiai. Matyt, jie buvo atgabenti į paskutinę savo kelionę - ekskursiją po Klaipėdos mėsos kombinatą. Bet kodėl raguočiai visą naktį buvo palikti likimo valiai, o ne nuraminti, tikrai jau niekada nepaaiškės.