Tomas Vėlius: "Tvarus pasaulis - mano prioritetas"

Išdrįsęs įgyvendinti netikėtai kilusią idėją, T. Vėlius ir jo bendraminčiai skina laurus užsienyje - 2018 metais antras toks jau patobulintas katamaranas buvo pripažintas viena inovatyviausių žaliųjų idėjų pasaulyje. O visai neseniai idėja buvo įvertinta ir gimtojoje Klaipėdoje, kur Danės upe šią vasarą plaukioja jau du tokie katamaranai. T. Vėliui buvo paskirta septintoji bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigta "Švyturio Klaipėdos ateities stipendija".

Vitos Jurevičienės nuotr.

Tomui Vėliui buvo paskirta septintoji bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigta "Švyturio Klaipėdos ateities stipendija".

Kur panaudosite gautą stipendiją?

Įdėjau nemažai darbo, kad gimtų ta idėja ir būtų realizuota. Sukūriau ekologišką elektrinį katamaraną, kuris varomas energija, taip pat energija, gauta iš saulės. Jis inovatyvus savo sprendimais, noriu, kad šis katamaranas dalyvautų dalijimosi kultūroje, kad juos būtų galima paimti, paplaukioti ir palikti, kaip dirba "CityBee" tinklas. Mes siekiame padaryti tokį analogo pasaulyje neturintį dalyką ant vandens.

Norime, kad žmonės telefonu galėtų užsisakyti katamaraną kaip paspirtuką, o pasiplaukioję palikti tam tikruose taškuose. Dalijimosi kultūra iš principo yra tai, kas skatina vartoti mažiau.

Stipendiją turbūt skirsiu tolesnei veiklai, kurią ketinu plėtoti savo mielame krašte - Klaipėdoje. Manau, čia yra puikus poligonas testuoti tokio tipo išradimus. Bandysiu skleisti žinią visam pasauliui, kad galima būti paprastam, bet padaryti didelius dalykus. Turiu tokią svajonę. Tvarus pasaulis - mano prioritetas.

Mūsų "startup" kelias nuostabus, jis tebesitęsia. Manau, tai yra laimėjimas, kad gyvenime yra duota galimybė kažką išskirtinio sugalvoti, įgyvendinti priimant visas kliūtis, džiaugsmus, nusivylimus. Manau, tai ir yra gyvenimas, dėl kurio verta čia dar pabūti.

Katamaranai "PoPa Boat" patogūs keturiems žmonėms gerai praleisti laiką ant vandens, jie varomi elektros energija, taip pat gauta iš saulės, valdomi elektrine vairalazde.

Dabar turite du tokius katamaranus?

Taip, du veikiantys. Iš viso esame pagaminę keturias versijas. Kiekviena versija vis kitokia, jos vis gerėjančios. Tikiuosi, kad mums pavyks pagaminti 700 tokių katamaranų. Matau, kad mano svajonės pildosi, tad kodėl gi nepabandžius? Tai iššūkis gyvenimui.

Pasistačiau garažą ir vienas padariau savo pirmąjį elektrinį katamaraną. Tai truko metus, tam atsidaviau 100 procentų. Tai buvo mano svajonė, nes iki tol su laivais neturėjau nieko bendro. Buvo įdomu pažiūrėti, ar įmanoma padaryti tai, apie ką svajoji.

Visuomenės reakcija buvo superinė, atkreipė dėmesį žiniasklaida ir buvau labai nustebintas. Visa tai mane pakėlė į kitą lygmenį.

Danės upėje plaukioja du inovatyvūs ekologiški katamaranai.

Ar didelė komanda dirba prie šio projekto?

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas padėjo man suburti komandą, kuri man padeda šį projektą kelti į vis aukštenį lygį - laivų inžinieriai, elektros inžinieriai ir visi kiti, kuriuos pavyko suvienyti bendram tikslui, kurio viziją pamačiau. Pagrindiniai žmonės yra trys, o periodiškai prisijungia aštuoni, kurie bent žiupsnelį savęs paskyrė šiai idėjai.

Važiavome su komanda antrojo patobulinto katamarano pristatyti pasauliui Škotijoje vykusiame tarptautiniame tvariųjų idėjų konkurse, kuriame dalyvavo 140 komandų iš 40 pasaulio šalių. Buvome ir Vokietijoje. Mus parėmė šios šalies kompanijos - davė pinigų idėjai toliau įgyvendinti.

Kaip žmonės priėmė jūsų siūlomus pasiplaukiojimus ekologiškais katamaranais? Ar jie domisi?

Beveik visi žmonių atsiliepimai yra teigiami, jie noriai bando šią pramogą. Visi patenkinti.

Kai man pavyko sugalvoti šią idėją, ji buvo vedama malonumo - bandžiau įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti vandens dviratis, kuris būtų su visokiais priedais, kad žmogui plaukioti būtų malonu.

Maniau, kad žmonėms tai patiks - taip ir atsitiko (šypsosi - VE). Be to, nėra dalykų, kurie jiems nepatiktų, kai siūlome maloniai, kitoniškai leisti laiką. Visiems tai patinka. Idėja "veža" ir žmonės net stovi eilėje laukdami, kada galės paplaukioti.

Ar atsimenate, kokiomis aplinkybėmis atėjo pirmoji mintis, kad reikia kažką sukurti, kas tai paskatino?

Kaip tik teko dalyvauti viename renginuke ir pasakoti jaunimui savo gyvenimo istoriją, pabandyti juos įkvėpti. Man pavyko iškristalizuoti tam tikrus etapus, kurie mane vedė link tos didžiosios svajonės.

Tai neatėjo greitai - buvo daugybė žingsnių nueita, kol galiausiai supratau, kaip viskas gyvenime dėliojasi. Nesu tikras, nuo ko viskas priklauso, bet ši idėja gimė spontaniškai, o paskui dėliojau detales.

Pamenu, stovėjau ant Danės kranto ir, kai pamačiau plaukiojančius tuos vandens dviračius, pagalvojau, kad būtų gerai pailsėti. Tuo metu ieškojau poilsio, bet kartu norėjosi ir veiksmo, ir ramybės. Tas dviratis man pasirodė visai nieko sprendimas.

Esi ant vandens, nepasiekiamas, atitrūkęs nuo žmonių, nuo spūsčių gatvėse, pasijauti toks laisvas.

Bet pagalvojau, kad nelabai norėčiau tiesiog sėdėti ir minti pedalus, o norėtųsi, kad būtų koks nors varikliukas, geriau, kad koks nors ekologiškas. Tada užsinorėjau, kad būtų patogu atsisėsti, kad būtų patogus valdymas, kad būtų stogas, kuris apsaugotų nuo lietaus...

Galiausiai nusprendžiau, kad reikia tokios idėjos paieškoti - galbūt yra galimybė tokią priemonę įsigyti, bet niekur neradau. Ėmė stiprėti jausmas, kad tokios idėjos dar niekas neįgyvendino.

Mintys, kad reikia padaryti pačiam, neatėjo iš karto, nes tam reikia žinių, įgūdžių, pinigų. Svarsčiau, ką daryti, bet paskui supratau, kad galiu imtis ryžtingų sprendimų. Juk ne šventieji puodus lipdo, tai kodėl ne aš? Taigi, ėmiausi ir, matot, pavyko. Neužtruko nė 4 metų (šypsosi - VE)... Jei būčiau nepamėginęs, būčiau visą gyvenimą graužęsis.

Ar tai buvo pirmasis jūsų kūrinys?

Čia buvo pirmasis toks rimtas mano projektas. Aš esu baigęs statybos vadybą, turėjau patirties šioje srityje, dirbau tokį darbą užsienyje. Taip pat turiu "freelancerio" patirties, taigi, išmokau toleruoti neapibrėžtumą, kai daug kas priklauso ne nuo tavęs.

Tačiau mano gyvenimo būdas yra nuolatiniai ieškojimai, kelionės ir tai mane veda pirmyn. Būdamas 22 metų iškeliavau į Camino de Santiago piligriminę kelionę (Šv. Jokūbo kelias). Per 26 dienas nuėjau pėsčias apie 900 km nuo St. Jean Pied de Porto miestelio Prancūzijoje iki žemės pakraščiu vadinamos Finisterės Ispanijoje. Dabar ši piligriminė kelionė yra labai populiari. Po tos kelionės, kuri dabar mane lydi visą gyvenimą, ateina įdomių minčių. Jų turiu daugybę, tik reikia pasirinkti, ar bandyti įgyvendinti, ar ne.

Ekologija ir ekologiškas transportas vis labiau populiarėja. Kokią matote ekologiško vandens transporto perspektyvą Klaipėdoje?

Mes daug ką darome, kad Danės upė atsigautų, norime ją įveiklinti. Tai mūsų prioritetas, todėl stengiamės judinti Savivaldybę ir visus kitus, kurie su tuo susiję.

Norime padaryti maršrutus Danės upe, nes ji yra graži, tereikia ja truputį pasirūpinti, apvalyti. Tie maršrutai gali būti miesto vizitinė kortelė, atvykę svečiai galėtų plaukti iki Botanikos sodo, pamatyti, kur karalienė Luizė kadaise gerdavo arbatą, išvysti įspūdingą ąžuolą.

Net povandeninis laivas yra Danės upėje. Plaukiodami upe sužinojome daugybę istorijų, kurias norime papasakoti.

Gal būtų galima pasiekti, kad ir miesto gyventojai turėtų galimybę už palankią kainą nuolat pasiplaukioti. Gal būtų netgi tarsi abonementas, su kuriuo žmonės galėtų reguliariai plaukti. Galbūt net pavyktų ant vandens rengti ir verslo susitikimus ar skirti tą laiką pamąstymams, idėjoms generuoti. Buvimas ant vandens įkvepia į viską pažiūrėti kūrybiškai.