1993-iaisiais įvairios funkcionavusios struktūros jau buvo sugriuvusios ar bebaigiančios griūti, šalyje karaliavo rublius pakeitę piniginiai banknotai, žmonių vadinami "vagnorkėmis" ar "žvėreliais", nebebuvo sovietmečiu įprastų oro linijų bei maršrutų ir t. t. Visoje šitoje sumaištyje reikėjo surasti būdų parskraidinti delfinus iš Sevastopolio į Palangos oro uostą.
Iš kur nusisamdyti dengtus sunkvežimius? Kaip ir iš kur "privilioti" tiesioginio reiso lėktuvą? Ir dar baisus nerimas - kaip skraidinami, vežami delfinai jausis? Ar jie "neišprotės" kelionėje iš delfinariumo pietuose į atšiauresnį klimatą Klaipėdoje jau įsibėgėjus rudeniui?
"Pasitikti delfinus labai intensyviai ruošėmės. Oro uoste jau stovėjo du dengti sunkvežimiai su baseinais, pripildytais vandens, policijos palyda, laukė ir specialiai delfinams transportuoti skirtas keltas. Juk penkis delfinus pervežti reikėjo kuo greičiau, saugiai ir tiksliau. Delfinariume jų jau laukė iki Juodosios jūros druskingumo ir šiltumo maksimaliai priartintas vandens baseinas. Bet tikrai nežinojome, kaip delfinai pripras ir adaptuosis", - prisiminė tuometinis Lietuvos jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis.
TRANSPORTAVIMAS. Delfinų skraidinimas, o paskui transportavimas sunkvežimiais buvo sudėtingas procesas.
Tinkamą lėktuvą surado per kažkokią skrydžių firmelę, jau veikusią Taikos prospekte, o sunkvežimius - kažkurioje transporto įmonėje, jau tapusioje UAB.
Šiandieninė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė nedalyvavo delfinų sutiktuvėse Palangos oro uoste, tačiau būtent ji buvo įpareigota rūpintis delfinų adaptacija Klaipėdos delfinariume.
"Gyvūnus iš Sevastopolio atlydėjo jų trenerė Irina Diatlova ir biologė Klara Gorbačiova. Skraidinant delfinus dalyvavo ir sevastopolietė veterinarė. Pastaroji, atlydėjusi delfinus, išskrido atgal. O štai trenerė Irina Klaipėdoje su augintiniais praleido metus. Kelis mėnesius delfinus globojo biologė Klara, teikė žinias ir būsimiesiems treneriams, ir vietiniams veterinarams. Mes juk patirties su delfinais bendrauti neturėjome jokios. Kai juos suleido į baseiną, gyvūnai buvo sutrikę dėl svetimos aplinkos, tikriausiai ir dėl kelionėje patirto streso. Bet iš karto pajutau jų draugišką nusiteikimą. Ir tai iš tiesų buvo jaudinantys momentai", - prisiminė O. Žalienė.
INSTRUKTAŽAS. Visam tam delfinų pervežimo "paradui" dirigavo tuometinis Jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis (centre).
Jau buvo pasirūpinta ir komanda bendrauti su delfinais, juos treniruoti. Jai suformuoti buvo skelbtas konkursas, kurio svarbiausias kriterijus - turėti biologijos ir veterinarijos žinių. Atsiliepė vos ne šimtas klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų gyventojų. Kandidatus 1993 m. kovą rinkosi pats A. Každailis. Siekta, kad pasirinktiems žmonėms nestigtų kūrybingumo bei meilės delfinams, pasiryžimo būti šalia dieną ir naktį, jei prireiks.
Pasak Žibutės Gadeikytės, kuri buvo tarp tų laimingųjų, pretenduojančių į delfinų trenerius, pradžioje biologė K. Gorbačiova ir trenerė I. Diatlova draudė net prisiliesti prie gyvūnų. Nuo kovo mėnesio atrinkti treneriai "treniravosi" su jūrų liūtais.
SUTRIKO. Kai delfinus Klaipėdoje suleido į baseiną, gyvūnai buvo sutrikę dėl svetimos aplinkos, tikriausiai ir dėl kelionėje patirto streso.
Paskui jau iškilo klausimas, kas delfinus prižiūrės išvykus biologei. Tuomet 23-iejų Žibutė turėjo veterinarės felčerės išsilavinimą, tad ji iš būsimų trenerių buvo "perkvalifikuota" į veterinarę. Dabar Klaipėdoje plačiai žinomas veterinaras Linas Varanauskas, taip pat pretendavęs į delfinų trenerius, taip pat buvo "permestas" į veterinarus. K. Gorbačiova jiems teikė labai vertingą informaciją.
O iš Sevastopolio atvykusiai trenerei Irinai buvo iškeltas uždavinys iki 1993 m. Kalėdų su delfinais parengti programą. Būsimieji treneriai buvo tik stebėtojai, kaip ji su delfinais dirba. Bene vaizdingiausiai jos darbo stilių apibūdino pirmojo kalėdinio reginio ir visų kitų jau vėliau režisierė Dalia Kanclerytė.
"Irina su delfinais dirbo labai gražiai ir švelniai. Vienas pirmųjų triukų, kurių ji mokė - paliesti nosimi iš palubės nuleidžiamą didžiulį kamuolį. Duoda komandą, delfinė iššoka ir tą padaro. Gauna žuvytę. Tuomet kamuolys pakeliamas aukščiau - ir vėl komanda. Gauna žuvytę. Tada Irina delfinei paliepia plaukti pas kitus delfinus, viską papasakoti ir atplaukti visiems penkiems. Kai po kelių minučių iš tiesų visi atplaukė, buvau didžiai nustebusi. Matyt, to jau buvo apmokyti", - susižavėjimo neslėpė D. Kanclerytė, dešimt metų režisavusi delfinų renginius, skirtus ir suaugusiems, ir mažiems.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą