Trumpai apie uosto istoriją

Trumpai apie uosto istoriją

1252 m. liepos 29 d. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino vietininko sutartimi, su Lietuvos valdovo Mindaugo pritarimu, nutarta pastatyti Klaipėdos pilį. Šalia jos įkurtame uostelyje sustodavo Liubeko, Brėmeno pirklių laivai.

XVI a. viduryje Klaipėdos konkurentai dancigiečiai užvertė akmenimis Danės uostą, todėl į upę iki pat 1820 m. galėjo įplaukti tik nedideli laivai. Išvalytas Danės uostas gyvavo iki XX a. vidurio.

1743 m. Klaipėdoje įsikūrė pirmoji medienos prekybos kontora. Klaipėdos uostas buvo žymiausias medienos prekybos uostas visoje Baltijoje.

1797 m. dokumentuose pažymėta, kad Klaipėdos uostas sudarytas iš upės uosto Danėje ir Kuršių marių sąsiauryje esančio didelio baseino, kur kraunama mediena ir gali stovėti daugiau kaip 300 laivų.

1919 m. Vokietijai pralaimėjus I Pasaulinį karą, pagal Versalio sutartį Klaipėdos uostas perduotas Antantės šalių aljansui. Vienos iš jų – Prancūzijos premjeras pareiškė, kad „Klaipėdos kraštas visada buvo lietuviškas“.

1923 m. birželio 27 d. Klaipėdoje surengtas mitingas išgirdus žinią, kad uostas bus perduotas Klaipėdai. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija, pagal kurią Klaipėdos uosto valdymą perėmė Uosto direktorija, sudaryta iš Lietuvos valstybės, Klaipėdos krašto ir Tautų Sąjungos atstovų.

1924–1939 m. Klaipėdos uosto suklestėjimo laikotarpis – pastatytos naujos krantinės, uoste kūrėsi įvairios bendrovės, atsirado Lietuvos laivininkystė. Lietuvos valstybė į Klaipėdos uosto vystymą investavo 42 mln. litų.

1963 m. įvyko pirmoji atkurta Jūros šventė, šiandien tampanti svarbiausiu Klaipėdos miesto masiniu, jūriniu renginiu.

1986 m. pastatyta Tarptautinė jūrų perkėla, pradėjo kursuoti tuo metu didžiausi pasaulyje jūrų geležinkelio keltai.

1991 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu įkuriama valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuriai 1993 m. patikėta valdyti valstybei priklausančią uosto infrastruktūrą.

1993–2006 metais Uosto direkcija ir krovos bendrovės į uosto vystymą investavo apie 2 milijardus litų (apie 600 milijonų eurų).

Faktai:

Uosto teritorija užima 519 ha, akvatorijos plotas – 876 ha, įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. Visos krantinės sudaro 26,9 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 79 km.

Uoste įrengti dengti sandėliai (99 380 m²), atviros aikštelės (1 045 879 m²), šaldytuvai (47 550 m²), skystų krovinių talpyklos (749 000 m3), birių krovinių sandėliai (143 700 m²).

Išskirtinumas:

Klaipėdos uostas iš kitų uostų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių molų ir kitų hidrotechninių įrengimų – krantinių, prieplaukų išdėstymų ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto, nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. Štormo metu, gana stiprios bangos jaučiamos net ties Danės upe (apie 5 km nuo jūros vartų).

Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių.

Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys kapitonai švartavimo darbus palieka locmanams, ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba keltuose tarp Klaipėdos ir Neringos.

Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder