"Su juo visuomet buvo malonu ir įdomu bendrauti. Bet pirmiausiai - įdomu", - pažymėjo vienas iš ilgamečių P. Lapės bendražygių - Lietuvos jūrų muziejaus kūrimo pradininkas, o vėliau ir direktorius Aloyzas Každailis.
Ir jis, ir daugelis kitų kalbintų P. Lapės kolegų, bendražygių, bičiulių minėjo jo humoro jausmą, kuris labai dažnai gelbėdavo, kai dėl ko nors kildavo įtampos. Jam tereikėdavę tarti "i tak byvajet, čto byk letajet" (ir taip būna, kad jaučiai skraido), ir įtampa atlėgdavo.
Tačiau sprendžiant pačius įvairiausius - inžinerinius, architektūrinius, gamybinius - reikalus tekdavo taikstytis su P. Lapės choleriškumu. Ir bartis, ir susikirsti tekdavo. Kai paaiškėdavo, kad P. Lapė buvo neteisus, pripažindavo tai sunkiai. Bet, pasak pašnekovų, P. Lapė pykčio nenešiojęs, kerštu neužsiplieksdavęs, "pletkų" po miestą neskleisdavęs, nors tikrai žinojo daug pokiliminių srovių ir čiurkšlių.
POMĖGIS. Ne tik jaunystėje, bet ir būdamas brandaus amžiaus inžinierius architektas P. Lapė mėgdavo rengtis nestandartiškai.
Įsimintini "apsireiškimai"
Būdamas gana garbingo amžiaus P. Lapė sumanė mokytis anglų kalbos. Grupiokai, dėstytoja leipdavo iš juoko nuo P. Lapės išdaigų, vietoje ir taikliai paleistų juokingų frazių.
Kartą į pamoką jis pasivėlino ateiti. Įėjęs nesisėdo į įprastinę vietą. Sutrikusi dėstytoja, o ir grupiokai nustebę žiūri, ko tas Lapė į kampą įsispraudė? Jau daug kas tokių bausmių neklaužadoms nebepamena, o ir nebežino. O P. Lapė pats save "nubaudė", pasistatydamas į tą kampą... Žinoma, visiems buvo linksma dėl tokios bendramokslio išdaigos.
Dar vienas įsimintinas P. Lapės "apsireiškimas" vyko Kretingoje, kur svarstyti šio miesto detalaus plano iš visos Lietuvos buvo susirinkę architektai su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu priešakyje. Gerokai pavėlavęs P. Lapė svarstyme užtruko neilgai. Priėjęs prie detalaus plano, išlaikęs pauzę, tarsi teatrinio meno būtų mokęsis pas patį Konstantiną Stanislavskį, jis susirinkusių architektūros grandų reikšmingai paklausė: "Ar jūs žinote, kas yra Kretinga?" Ir vėl reikšmingai išlaikęs pauzę, pasišalino lygiai taip pat, kaip ir buvo čia pasirodęs...
PASITARIMAS. Prie Neringos vykdomojo komiteto maketo (iš kairės): konstruktorius Tautvydas Tubis, architektas Gytis Tiškus, Miestprojekto Klaipėdos skyriaus vadovas inžinierius architektas Petras Lapė.
"Laisvas žmogus"
Pasak P. Lapės našlės Astos, vyras buvo itin nekonfliktiškas. Bet užsispyręs buvo tikrai.
Jis nuolat buvo raginamas stoti į šlovingąsias komunistų partijos gretas. Spaudė partijos Klaipėdos komiteto pirmasis sekretorius Jonas Gureckas, o ir Alfonsas Žalys vis užsimindavo, kad "reikia". "Aš - laisvas žmogus", - atsikirsdavęs P. Lapė.
Kita vertus, jeigu P. Lapė ir būtų ryžęsis stoti į komunistų partiją, kažin ar būtų buvęs priimtas dėl "nešvarios" biografijos: tėvas - dvarininkas, turėjęs ir parduotuvę Veiviržėnuose, brolis dailininkas - JAV, sesers vyras - Sibiro tremtinys.
"Aš - laisvas žmogus", - kartodavo P. Lapė ir tada, kai jį jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kelios partijos norėjo pasikviesti į savo gretas būti vėliavnešiu.
Galbūt laisvo žmogaus statusas 1982 m. jam kainavo ir postą. P. Lapės rūpesčiu buvo pradėtas statyti Miestų projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus pastatas Taikos prospekte. Baigus statybas priešais pastatą iškilo ir ženklas su vėliavomis. O ant jo - įstaigos pavadinimas tik lietuvių kalba. Kiek "viršūnės" bereikalavo rusiško užrašo, P. Lapė kaip kirviu nukirsdavęs - ne, ir viskas. Nors jau buvo iš metalo nuliedintos gražios rusiškos raidės.
Kalbinant P. Lapės bendradarbius, kolegas paaiškėjo netgi keliolika posto praradimo priežasčių - nesutarimai su valdžia dėl Žvejų kultūros rūmų, dėl "Klaipėdos" viešbučio bei kitų statybos ar restauravimo koncepcijų. Ko gero, tuometininėms miesto galvoms, ypač kompartijos miesto vadui Jonui Gureckui, įgriso kautis su užsispyrėliu.
Nors kolegos architektai, inžinieriai pripažįsta P. Lapę buvus tikrai talentingą architektą ir inžinierių, tai neapsaugojo nuo "ištrenkimo iš balno". Dėl to P. Lapė, pasak kai kurių kalbintųjų, jautė nuoskaudą iki paskutinių gyvenimo dienų.
Puikus administratorius
Vykdomajame komitete vyriausiuoju architektu dirbęs Stasys Prikockis pirmiausiai P. Lapę įvardija kaip "puikų administratorių". Per S. Prikockio darbastalį praėjo visų A. Žalio laikais statytų, restauravimui rengiamų objektų projektai.
Pasak kalbintų žmonių, P. Lapė labai vertino jam pavaldžius instituto darbuotojus, už juos kovodavo, visaip palaikydavo. Kai susikaupdavo rimtų reikalų, į savo kabinetą pasikvietęs galėdavo pasiūlyti ir taurelę. Tačiau buvo ir tokių bendradarbių, kurių nepagailėdavęs. Galima tik spėti, kad būdamas eruditas, kupinas idėjų, galėjo nemėgti turinčiųjų siaurą akiratį, sunkiai išjudančių iš pradinio taško.
Bus daugiau
Informacija
Rašiniai apie P. Lapę rengiami naudojantis kolegų, bendražygių Aloyzo Každailio, Tautvydo Tubio, Laimos Šliogerienės, Algimanto Eino, Stasio Prikockio, našlės Astos Lapienės, dukters Simonos Lapytės-Vasiliauskienės prisiminimais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą