Airinė Palšytė: už tai, kas esu dabar, turėčiau būti dėkinga būtent sportui

Geriausia 2016 metų Lietuvos lengvaatletė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė atviravo, kad šie metai jos karjeroje buvo ypač reikšmingi. Ji tapo Europos vicečempione, o Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse liko vos per žingsnį nuo savo svajonės - užlipti ant olimpinės apdovanojimų pakylos.

Dabar olimpietė tai vadina neįkainojama patirtimi ir džiaugiasi, kad būdama vos 24-erių galėjo jau antrą kartą atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse ir būti finale.

Nuo 12-kos metų aktyviai sportu užsiimanti ir ne vieną apdovanojimą iškovojusi Europos vicečempionė užsimina, kad sportiškumas yra užkoduotas jos genuose.

"Nuo pat mažens buvau judrus, aktyvus vaikas. Tokį pavyzdį mačiau savo aplinkoje - tėtis profesionaliai žaidė krepšinį, mama irgi sportavo, giminėje taip pat yra daug gabių sportininkų. Natūralu, jog gimiau turėdama pakankamai gerus genus ir profesionaliam sportui reikalingas fizines savybes", - pasakojo A. Palšytė.

Visgi 186 cm ūgio šuolininkė į aukštį sakė, kad lengvoji atletika jos gyvenime atsirado ne iš karto. Iki tol save realizuoti ji bandė žaisdama krepšinį, šoko baletą, netgi grojo pianinu, o lemtingomis tapo moksleivių sporto varžybos penktoje klasėje.

"Kai kūno kultūros pamokoje iššokau aukščiau nei berniukai ir visi kiti mokiniai kartu sudėjus, mokytoja man iškart pasiūlė atstovauti mokyklai varžybose. Simboliška, tačiau mano pirmasis debiutas įvyko ten pat, kur treniruojuosi ir dabar - lengvosios atletikos manieže Vilniuje. Tuomet tarp jau sportuojančių moksleivių šuolių į aukštį rungtyje užėmiau trečiąją vietą ir mane pastebėjo dabartinė trenerė. Taigi, savo sporto šakos rungtį pasirinkau ne aš, bet ji mane", - sakė A. Palšytė.

Prisimindama Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, A. Palšytė sakė, kad kartą nepasisekus tikrai nereikėtų nuleisti rankų ir atsisakyti savo tikslų.

"Prieš pat Rio olimpines žaidynes Europos čempionate iškovojau sidabro medalį, todėl šįkart mano lūkesčiai buvo gerokai didesni. Taip pat per tuos metus nuo Londono olimpinių žaidynių beveik visada pakliūdavau į geriausių pasaulio sportininkų dešimtuką, elitinių sportininkų grupę. Žinojau, kad nebesu ta mergaitė, kuri tarsi per klaidą ar sėkmės faktorių pateko į finalą, todėl buvau užtikrinta, kad turiu ten būti ir gauti maksimumą. Deja, viskas susiklostė ne taip, kaip tikėjausi. Prireikė begalinių valios pastangų susikaupti ir pabaigti savo pasirodymą", - atviravo A. Palšytė.

Taip pat, pasak Lietuvos nacionalinio rekordo savininkės, ūgis šuolio į aukštį rungtyje visgi nėra pagrindinis rodiklis, kur kas svarbiau - vidinė motyvacija, užsispyrimas ir treniruočių intensyvumas.

"Be abejo, tam tikros fizinės savybės, pavyzdžiui, tinkamas kūno sudėjimas, ūgis, labai praverčia sporte, tačiau visada yra išimčių, kuriuos priklauso tik nuo tavęs paties", - pabrėžė sportininkė.

"Už tai, kas esu dabar, turėčiau būti dėkinga būtent sportui. Ši veikla mane išmokė labai daug dalykų ir, manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų tuo užsiimti. Tai yra begalinės emocijos, didžiulis intelektas, atsakomybė, tam tikra rutina ir rėžimas. Be to, sportas gali tapti smagia veikla, kurioje galima atrasti naujų draugų, džiaugtis, kad esi sveikas ir atkakliai sieki užsibrėžtų tikslų", - teigė A. Palšytė.