Klaipėdos savivaldybės pasitarimų kambaryje dar kartą buvo pasidalinta nuomonėmis ir atskleisti galimi šios situacijos sprendimo scenarijai. Gali būti, kad jau kitą savaitę bus priimti konkretūs galutiniai sprendimai.
Diskusijoje - svečiai iš Vilniaus
Posėdyje dalyvavo svečiai iš Vilniaus - Lietuvos futbolo federacijos (LFF) licenzijavimo vadovas Laurynas Zibolis ir LFF licenzijavimo skyriaus vadybininkė Diana Jonaitienė, Klaipėdos vicemeras, atsakingas už sporto klausimus, Arvydas Cesiulis, Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė, Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos (KLFF) prezidentas Rimantas Žvingilas, KLFF direktorius Modestas Jackus, Klaipėdos "Atlanto" klubo savininkas Vidas Adomaitis, Klaipėdos futbolo akademijos "KFA" vadovas Kęstutis Ivaškevičius, šios akademijos projektų vadovas Tadas Vaitkus, Klaipėdos futbolo mokyklos vadovai - Antanas Adomynas ir Audrius Žuta.
"Vakarų eksprese" jau anksčiau rašėme, kad Klaipėdos futbolo mokyklos vadovai A. Adomynas ir A. Žuta, perskaitę naujus LFF nuostatus liko nustėrę. Juose rašoma: "Nuo 2020 metų Elitinėje jaunių lygoje gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Elitinėje jaunių lygoje nuo 2020 metu dalyvauti negali".
Be to, "2019 metų LVJFA U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo pirmenybių nuostatuose yra daugiau LFF užmojų: "Nuo 2021 metų U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo varžybose gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo varžybose nuo 2021 metų dalyvauti negali".
Taigi, tokiu būdu LFF siekia, kad biudžetinių futbolo mokyklų Lietuvoje neliktų.
Ilgai buvo diskutuojama, kaip išspręsti šį klausimą, kad Klaipėdos futbolininkams būtų sudarytos geriausios sąlygos tiek treniruotis, tiek varžytis aukščiausio lygio varžybose.
Pristatė pavyzdžius
Klaipėdos sporto vadovė R. Rumšienė, pradedama diskusiją, supažindino su kitų miestų futbolo mokyklų ir akademijų situacija.
"Šiauliai ir Panevėžys likvidavo savo biudžetines futbolo mokyklas, Kaunas reorganizuoja dvi biudžetines įstaigas, Vilnius - taip pat. Taigi, iš didžiųjų miestu liekame mes vieninteliai - Klaipėda. Mūsų futbolo mokyklos pagrindinė funkcija - neformalus vaikų ugdymas. Šios mokyklos vaikai dalyvauja čempionatuose, iškovoja prizines vietas. Savivaldybė kažkokių priekaištų dėl jos veiklos, dėl rezultatų neturi. Tačiau mums dabar svarbu išspręsti susidariusią problemą, išdiskutuoti, kaip pratęsti mūsų jaunosios kartos dalyvavimo Elitinėje lygoje tęstinumą. Norisi išgirsti visų nuomones ir galimus sprendimo būdus", - pokalbį pradėjo Klaipėdos sporto vadovė.
LFF atstovas L. Zibolis pirmasis pasidalijo savo įžvalgomis.
"Žinome, kad Klaipėdoje yra įvestas sportininko krepšelis. Klaipėdos savivaldybė šiuo aspektu turbūt yra viena progresyviausių. Džiugu, kad po daugybės metų priėjote prie infrastruktūros atnaujinimo (nugriauta sena ir statoma nauja Klaipėdos futbolo mokykla, - Autor past.). Tai atvers Klaipėdos futbolo augimo galimybes. Apskritai reikėtų kalbėti ne tik dėl Klaipėdos jaunųjų futbolininkų galimybės dalyvauti Elitinės lygos varžybose, bet ir pakalbėti apie sistemingą viso Klaipėdos futbolo vystymą. Kalbant iš praktinės pusės, matome, kad vieša-privati partnerystė yra šiek tiek prasmingesnė, nes ji apjungia jaunimą ir pagrindo komandas. Atskirties tarp jaunimo ir pagrindo komandų jau nebenorima", - akcentavo svečias.
Jo teigimu, jei kalbėtume apie biudžetinės Klaipėdos futbolo mokyklos reorganizavimą, pavyzdžių Lietuvoje jau yra.
"Galbūt Klaipėda galėtų pasirinkti kelią, kuriuo eina Panevėžys ar Marijampolė. Šiuose miestuose biudžetinės įstaigos buvo reorganizuotos į viešąsias įstaigas, treneriai ir visas kolektyvas su visomis socialinėmis garantijomis perėjo į naują darinį. Tada ir reprezentacinis miesto futbolo klubas tampa dalininku. Šiaulių akademija kol kas pasirinko tokį kelią: atidarė viešąją įstaigą, prisiėmė papildomai dalininkų. Ji tiesiog pati tapo klubu - FC "Šiauliai". Siekiama, kad jaunieji futbolininkai būtų ruošiami ne bet kam, o būtent pagrindinei Šiaulių komandai, - pasakojo L. Zibolis.
- Klaipėdoje futbolo akademijų ateityje tikrai bus daugiau. Tačiau pagrindinis dalykas, kad akademija turėtų savo klubą, kuriam ruoštų žaidėjus. Pavyzdžiui, viena akademija ruošia futbolininkus vienai Klaipėdos komandai, kuri dalyvauja A lygos čempionate, kita akademija - I lygos komandai, trečia - II lygos komandai ir panašiai. Turi būti sistema ir futbolo piramidė. Tada galime tikėtis viso Lietuvos futbolo augimo. Turi būti motyvavimo ir noro keistis sistema", - pabrėžė L. Zibolis.
Klaipėdos vicemeras A. Cesiulis įsijungė į diskusiją.
"Suprantame, kad futbolas vienas, bet jokios piramidės, be maitinimo iš apačios, be tų syvų iš po žemės, nesuklestės ir nepakils į deramą lygį. Tačiau man kyla klausimas, kaip bus užtikrintas finansavimą, nes Savivaldybė nebeturi teisės finansuoti viešosios įstaigos. Biudžetinės įstaigos turi garantuotą finansavimą, o kaip būtų su viešąja įstaiga, ar nenukentėtų mūsų vaikų ugdymo procesas?", - retoriškai paklausė A. Cesiulis.
"Juk VšĮ Klaipėdos krašto sporto mokyklos "Žiemys" vadovai ne kartą kėlė klausimą, ar būtų galima vėl grįžti prie biudžetinės įstaigos. Viešosios įstaigoms nėra taip paprasta išsilaikyti, kai kasmet nėra garantuotų pajamų", - pridūrė vicemeras.
FUTBOLAS. Klaipėdoje žaidžiančių futbolą vaikų ir paauglių išties netrūksta. Nuotraukoje užfiksuota akimirka iš Klaipėdos futbolo mokyklos vasarą organizuojamo tarptautinio turnyro "Klaipėdos mero taurė".
Sulaukė Latvijos pasiūlymo
Klaipėdos futbolo mokyklos vadovai A. Adomynas ir A. Žuta diskusijos metu ne kartą pabrėžė, kad pagrindo likviduoti šios biudžetinės įstaigos nėra.
"Biudžetinės futbolo mokyklos tapo vienašališkų LFF vykdomojo komiteto sprendimų įkaitais. It kirviu nurėžė - uždrausti biudžetininkams dalyvauti Elitinės lygos pirmenybėse ir taškas! Niekas neklausė mokyklų nuomonių. Atseit, tokia tvarka yra Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Mes taip pat norėtume turėti tokias pat sąlygas kaip minėtose šalyse. Deja, realybė kita. Jau gerokai atsiliekame nuo mūsų kaimynų latvių ir estų. Ten, beje, puikiai deri tiek privatūs klubai, tiek biudžetinės įstaigos. Ir niekam iš federacijos nešauna į galvą uždrausti biudžetininkams dalyvauti varžybose. Perėjimas prie viešosios įstaigos statuso - labai neprognozuojamas dalykas. Mokyklos bendruomenę sudaro 700 mokinių, 1300 tėvų, dar tiek pat senelių. Pakeitus teisinį statusą, išaugtų mokesčiai. Ne paslaptis, kad mūsų mokykloje didesnę dalį sudaro neformaliojo ugdymo grupės. Jose sportuoja nemažai socialiai remtinų vaikų. Jau formuojama neįgaliųjų mokinių futbolo grupė, kurioje futbolo treniruotės prasidės kitą savaitę. Neaišku, kaip pasikeitimai paveiktų šias socialiai jautrias visuomenės grupes", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Žuta.
- Mes nesame nusiteikę prieš biudžetinės įstaigos statuso pakeitimą į viešąją, tačiau tai turi vykti palaipsniui, diskutuojant su bendruomene, o ne draudimų bei vienašališkų įsakymų principu. Išlaikome pagarbius santykius su Klaipėdos futbolo akademija, esant galimybei dalinamės bazėmis. Futbolo aikščių ir ypač sporto salių uostamiestyje katastrofiškai trūksta. Pirmiausiai turi būti sukurta pilnavertė infrastruktūra, kad vaikams būtų kur žaisti futbolą. Tada bus galima kalbėti apie kardinalius organizacinius pakeitimus", - savo poziciją išsakė Klaipėdos futbolo mokyklos atstovas.
A. Adomynas diskusijos metu net užsiminė, kad šiuo klausimu turėjo pokalbį su kaimyninės Latvijos futbolo atstovais.
"Latviai sako: ateikite su savo jaunimu žaisti pas mus. Latviai juokiasi iš tokių Lietuvos futbolo federacijos sprendimų. Mus vykti į Vilnių ar į Rygą - panašus atstumas, o į Liepoją ar Ventspilį - net arčiau", - pabrėžė A. Adomynas.
Kuriama nauja krepšelių sistema
Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja R. Rumšienė tkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto sporto sistema pradeda pamažu keistis į gerąją pusę, problemos yra sprendžiamos kompleksiškai, siekiama ne tik išklausyti visas puses bet ir išgirsti.
"Priminsiu, kad Klaipėdos miestas jau nuo 2013 metų vykdo sporto reformą tam tikrais terminais: buvo sporto bazių sutvarkymas, buvo sporto šakų sumažinimas nuo 27 iki 14 ir paskutinis - Savivaldybės sportuojančio vaiko krepšelis. Šiai dienai negalime sakyti, kad jis yra tobulas. Kūrėme tai pirmieji Lietuvoje, neturėjome iš ko nusižiūrėti, pasimokyti, tiesiog viską dėliojome logiškai, mąstėme. Pirmaisiais metais sportuojančio vaiko krepšelį gavo 17 klubų, dabar jau gauna - per 30 klubų. Jie prisitaikė prie sąlygų. Tai paskatinimas klubams, kad pajustų miesto indėlį. Be to, vaikams tai suteikia įvairesnių sporto būrelių pasirinkimo galimybes. Mes skaičiavome, kad Klaipėdoje gyvuoja apie 50 skirtingų sporto šakų", - pasakojo R. Rumšienė.
- Du sporto reformos etapus Klaipėdos miestas įgyvendino, dabar trečiasis reformos etapas - Klaipėdos miesto motyvuojančios sportininko sistemos sukūrimas. Intensyviai darbuojamės. Naujosios miesto valdžios dokumentuose yra numatyta, kad kadencijos pabaigoje ši sistema turi jau tinkamai veikti mūsų mieste. Esmė tokia: bus motyvuojantis bazinis krepšelis, paskui - bronzinis, sidabrinis ir auksinis. Krepšelis priklausys nuo pasiektų rezultatų ir tam tikrų atitikimų kriterijų. Mes pastebėjome, kad ne tik futbolo mokykloje, bet ir kitose žaidybinėse sporto šakose atsiranda griūtis trečiajame etape - kai sportininkams sukanka 15-16 metų. Turime vaikų apie 500, tačiau paauglystėje jų sumažėja iki 100 ar net 60. Darėme įvairias analizes. Tad turėtume sukurti sportininko krepšelį visiems vienodomis sąlygomis: tiek biudžetinėms, tiek viešosioms įstaigoms, tiek asociacijoms. Kol dar nieko nesame suskaičiavę, tol neiname į viešumą. Mes per vienerius metus nepakeisime sistemos, kuri gyvavo 10-20 metų. Reikia laiko, kad protingai viską susidėlioti", - planus atskleidė R. Rumšienė.
Grįždama prie futbolo temos, Klaipėdos sporto vadovė teigė, kad Klaipėdos atveju mato du kelius.
"Pirmasis - biudžetinės įstaigos likvidavimas ir viešosios įstaigos steigimas su konkurencijos ir kitomis procedūromis. Antrasis variantas - siūlyti pagal pakoreguotus tvarkos aprašus iš biudžetinės įstaigos vyresniems vaikams pereiti į akademiją ir taip jie būtų finansuojami iš sportininko krepšelio. Tokiu būdu vyresni vaikai galėtų dalyvauti Elitinėje futbolo lygoje. Tie du variantai bus pasiūlyti Savivaldybės administracijai ir politikams", - sakė R. Rumšienė.
Pasiteiravus, kokį variantą palaikytų Klaipėdos futbolo akademijos "KFA" vadovas K. Ivaškevičius, šis atsakė: "Jei pirmas kelias, kad steigiate VšĮ, mes liekame nuošalyje, o jei antras variantas - mes žiūrime kuo galime padėti ir prisidėti. Mes visada geranoriškai bendraujame."
"KFA" projektų vadovas T. Vaitkus pridūrė: "Viešajai įstaigai reikia ieškoti rėmėjų, dirbti su projektais, kas nėra lengva. Tam reikia ir papildomų darbuotojų."
"Atlanto" klubo savininkas V. Adomaitis diskusijos metu neturėjo konkretaus siūlymo, tik pasakė: "Aš kitų metų tikrai laukiu su baime, nes 2019 metais mes - našlaičiai, mus ištraukė iš to dreifuojančio vandens ir sako pabūkite sausumoje, padžiūkite. 2020 metais gali pasakyti: eikite, mums nereikia jūsų, viso gero. Reikia ieškoti būdų, kad ir vilkas būtų sotus ir avis sveika. Konkrečios nuomonės šiuo klausimu neturiu. Kiekvienas nori po ta saule išgyventi. Nėra vieno pačio teisingiausio varianto."
KLFF direktorius M. Jackus palaikė sportininko krepšelio sistemos modelį: "Krepšelis sukurtų konkurencingą erdvę ir bet kuris klubas, kas dirbs gerai, turės ir vaikų ir visą kitą, ir krepšelis didės."
L. Zibolis pridūrė: "Jei sukurtume "lygų lauką", tai būtų tikras proveržis sporto kontekste. Čia net atvažiuotų ir ministerijos, ir kiti studijuoti tai, ką jūs sukūrėte. Tačiau prašymas, kad įtrauktumėte klubus, akademijos ir kitus, kai diskutuosite kriterijus, kurie bus", - prašė svečias iš Vilniaus.
R. Rumšienė atskleidė, kad pagal juodraštinį variantą krepšeliai bus diferencijuoti, atsižvelgiant į sporto šakas.
"Bazinis krepšelis susidarytų iš trijų dalių: ugdymo (į jį įeina treniruotės, varžybos, stovyklos), priemonių (kiekvienai sporto šakai priemonės yra skirtingos) ir aplinka (vieniems reikia vandens, jachtų ir viso kito, kitiem - stadionų, futbolo aikščių, salių ir panašiai). Mes bandome paruošti lentelę, kurią sporto šakų atstovai pildys ir matysime kaštus. Visi dėliosime ir prieisime vieną bendrą sprendimą. Ir taip su kiekviena sporto šaka. Pirmiausia patys sau turime atsakyti visus atsakymus, atidirbti darbinius variantus ir visą tai paleisti į viešumą. Norime sudaryti konkurencingas sąlygas. Tada tiesiog vyks natūrali atranka", - aiškino Klaipėdos sporto vadovė.
"Vakarų ekspresui" susisiekus su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, šis teigė, kad rugsėjo mėnesio pradžioje į savo kabinetą kviesis Savivaldybės adminstracijos vadovus ir bus priimtas tinkamiausias Klaipėdos futbolui sprendimas.
"Yra kelios stovyklos, kurios yra suinteresuotos, kad Klaipėdos futbolo mokykla būtų vieno ar kito statuso. Klaipėdos savivaldybės tikslas, kad būtų priimtas geriausias sprendimas mūsų jauniesiems futbolininkams, kad būtų sudarytos visos sąlygos sportuoti ir tobulėti. Kol kas būčiau atsargus su vertinimais. Manau, kad viską gerai išdiskutavę priimsime tinkamiausią sprendimą. Norime, kad nugalėtojais būtų ne viena ar kita suinteresuota grupė, o mūsų, Klaipėdos jaunoji futbolininkų karta", - kalbėjo Klaipėdos meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą