Naujas klubas, nauji iššūkiai

Naujo klubo steigimas kiekvienam būtų nemenkas iššūkis. Juk ir pinigais nelyja, ir sporto bazių gausa bei kokybe mūsų šalis ne visada gali pasigirti. Tačiau šios ir panašios priežastys neišgąsdino Andrejaus Židkovo, kuris yra vienas iš Klaipėdos ledo ritulio klubo „Baltija“ įkūrėjų. Per du dešimtmečius trunkančią karjerą 26-erių puolėjas matė ir šilto, ir šalto: „Čia ne gamyklą statome ar verslą kuriame, viskas čia daroma iš meilės ledo rituliui.“

Apie atgimstantį „Baltijos“ klubą, kaip jau rašėme, oficialiai buvo paskelbta gegužės pabaigoje. Per tą laiką klaipėdiečiai, kitą sezoną norintys startuoti Lietuvos ledo ritulio čempionate, jau spėjo sužaisti ir pirmąsias draugiškas rungtynes. „Baltija“ namie priėmė Vilniaus „Hockey Punks“ ir nusileido varžovams 4:6 (1:0, 2:3, 1:3). Įvarčius Klaipėdos komandai pelnė Artūras Žukaitis, Simas Gorelis, Ernestas Stonkus, Deividas Matula. Pusę rungtynių „Baltijos“ vartus gynė Artūras Pavliukovas, antroje mačo dalyje vartuose stovėjo Andrejus Šutovas.

- Kaip ir kada gimė idėja atgaivinti Klaipėdoje ledo ritulio klubą „Baltija“? - „Vakaro žinios“ paklausė Andrejaus Židkovo.

- Šiame sporte pats jau esu 20 metų. Kitaip tariant, didžioji gyvenimo dalis atiduota ledo rituliui. Žaidžiau Lietuvos jaunių, jaunimo, nacionalinėje ledo ritulio rinktinėse. Ne vienus metus atstovavau šalies čempionams Elektrėnų „Energijos“ klubui. Tačiau galiausiai gyvenimas taip susiklostė, kad beveik prieš metus atkeliavau į Klaipėdą. Dėl darbų ir asmeninių priežasčių bent jau kol kas negaliu žaisti profesionaliai, tad šią situaciją norėjosi kažkaip kitaip išnaudoti. O kadangi uostamiestyje, palyginti su kitais mūsų miestais, yra tikrai nemažai žmonių, kurie myli ledo ritulį, natūralu ir aš įsiliejau į tą bendruomenę. Dirbau, treniravau mėgėjų komandą. Susibendravome su vietiniais entuziastais. Tarp jų buvo ir Jurandas Altuchovas, su kuriuo ir nusprendėme imtis šio projekto. Atsigręžus į istoriją, tai Klaipėdos vyrų klubas buvo tarp lyderių, konkuravo su „Energijos“ ledo ritulininkais. Tiesiog viskas taip ir išsirutuliojo. Mintį apie klubo atgaivinimą pradėjome brandinti vasario mėnesį. Tuomet dar buvo nepasibaigęs sezonas, tad visi buvo užsiėmę tiek mėgėjų pirmenybėse, tiek su rinktinėmis. Dabar pamažu visos aistros nuslūgo, tai ėmėmės darbų. Nors, žinoma, didžiausi darbai dar laukia ateityje. Aišku, ateitimi jau galima vadinti ir ateinančius 2-3 mėnesius iki naujojo sezono starto. Dabar mūsų tikslas buvo surinkti visus vyrus, padaryti keletą treniruočių. Taigi čiuožėme keletą savaičių, sužaidėme draugiškas rungtynes ir leidome žaidėjams pailsėti.

- Ledo ritulio mėgėjų Klaipėdoje daug, bet ar lengva buvo surinkti visą naują komandą, kuri galėtų varžytis aukščiausiu Lietuvos lygiu?

- Yra tokia asociacija „Žemaitijos ledas“. Iš 10 pirmenybių komandų pakviesti geriausi jų žaidėjai. Su kiekvienu ledo ritulininku buvo kalbėta asmeniškai. Kol kas didžiausia komandos problema - vartininkas. Tačiau tai apskritai viso Lietuvos ledo ritulio problema. Pajėgių vartininkų mūsų šalyje trūksta, juos galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tad per tuos ateinančius du mėnesius ieškosime alternatyvų, dar trūkstamų sportininkų, kurie klubui pagelbėtų kitą sezoną šalies pirmenybėse. Aišku, kalbant apie žaidėjus, tai prioritetą skiriame vietiniams, kad jaustųsi, jog tai Klaipėdos komanda. Taip pat nepamirškime „HC Klaipėda“ ledo ritulio mokyklos, kuri turi tikrai pajėgaus jaunimo. Su mokyklos vadovais jau dabar kalbamės apie įvairias galimybes. Sujungus patirtį ir jaunimą galima gauti tikrai neblogą rezultatą.

- Draugiškose rungtynėse su „Hockey Punks“ ekipa „Baltijos“ vartus gynė A.Pavliukovas - Lietuvos vyrų rinktinės vartininkas, pernai žaidęs JAV. Jį pasikvietėte tik šiam vienam mačui?

- Jis dar nežino, kur žais naujajame sezone. Kaip kolega, labai tikiuosi ir linkiu jam, kad ir toliau jis rungtyniautų aukštame lygyje. O kadangi jis klaipėdietis, tai natūralu, kad ateidavo į mūsų treniruotes. Taigi tiesiog taip ir išėjo, kad neturime pagrindinio vartininko, tad jis mielai sutiko mums padėti šiose draugiškose rungtynėse.

- Įkurti naują klubą - nemažas iššūkis. Kokie, be komandos komplektacijos, galvos skausmai dar kankina?

- Kad ir kaip liūdna būtų tai sakyti, tačiau finansai tikrai daug šioje vietoje lemia. Be to, juk čia ir ne Elektrėnai. Ten yra didžiulė ledo arena, gyventojų ten - 15 tūkst., tad laisvo laiko ant ledo tikrai užtenka. O čia mes turime Klaipėdos „Akropolį“. Čia vien vaikų treniruotis ateina daugiau kaip 300, tad ledo užimtumas viršija visas galimybes. Dėl treniruočių proceso, žinoma, bus ką veikti. Tačiau manau, kad tiek klubai, tiek vaikų mokyklos supras, kas čia yra daroma, ko mes siekiame. O juk tai susiję ir su tais pačiais vaikais, jų ateitimi. Tad tikiu, kad ledo problemą bendromis jėgomis tikrai išspręsime. Taip pat girdime kalbas ir iš miesto savivaldybės, ir iš Lietuvos ledo ritulio asociacijos, kad planuojamas arenos statymas uostamiestyje. Taigi į tai ir dedame viltis.

- Ne viena sporto šaka susiduria, pavyzdžiui, su finansavimo problemomis. Tokiais atvejais būna, kad galiausiai entuziastams nusvyra rankos ir nesulaukę paramos jie tiesiog viską meta. To nesibaiminate?

- Kadangi ledo ritulyje jau esu ne pirmus metus, tai tikrai teko matyti įvairių situacijų - tiek Elektrėnuose, tiek kituose miestuose. Tačiau tas entuziazmas vis tiek nedingo per 20 metų. Manau, kad jam jau nebėra kur išsikvėpti. Esu su tuo užaugęs. Čia ne gamyklą statome, nesidalysime dividendų. Čia ne kažkoks verslas, viskas daroma iš meilės sporto šakai.

- Dvikovoje su „Hockey Punks“ buvote žaidžiančiu treneriu. Ar ir būsimąjį sezoną turėsite dvigubas pareigas?

- Iš tiesų šiame mače ant ledo ir nebuvau. Buvo ir taip kam žaisti - turėjome keturis penketukus, daugiau kaip 20 žmonių, taigi leidome pažaisti visiems. Juk vis dėlto tai buvo tokia pusiau šventė, pirmos varžybos, atvažiavo pas mus Vilniaus klubas. O kalbant apie trenerio darbą, tai praktika rodo, jog daugelis Lietuvos pirmenybių klubų, pavyzdžiui, „Hockey Punks“, „Rokiškis“ turi žaidžiančius trenerius. Tai jau patikrinta, tad tokios pareigos tikrai nebaugina.

- Ne vienus metus atidavėte „Energijos“ klubui, kartu laimėjote ne vieną šalies čempionų taurę, o naująjį sezoną jau kovosite skirtingose barikadų pusėse. Dabar vėl teks viską pradėti nuo nulio.

- Dėl to nesijaudinu. Viena to priežasčių yra ta, kad jaučiamas labai didžiulis palaikymas - tiek iš asociacijos, tiek iš pačios „Energijos“, tiek iš visų Lietuvos čempionato komandų. Taigi bent jau šiai dienai nėra kažkokios baimės dėl naujo starto.

- Pasvajokime. Kaip manote, kiek metų gali prireikti naujai komandai, kad ji užkoptų į šalies pirmenybių viršūnę?

- Daug kas priklauso nuo įvairių faktorių. Kuo greičiau miestas turės areną, tuo ir šansai tapti čempionais labiau išaugs. O pirmam sezonui labai didelių kažkokių tikslų nekeliame. Per pirmą sezoną reikia įsitvirtinti. Juk vaikų mokykla „HC Klaipėda“ pirmenybėse jau įrodė, kad Klaipėda turi talentingus ir stiprius vaikus. Tad laikas įrodyti tą patį ir vyrams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“