Realybė neatitiko lūkesčių

Realybė neatitiko lūkesčių

Vertindama sportininkų pasirodymą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pripažino, kad lūkesčiai buvo didesni. Visgi misijos vadovų darbą ji įvertino puikiai. Išvadas, pasak prezidentės, turėtų daryti kitos institucijos, atsakingos už sportininkų pasirengimą. Olimpinis komitetas jaučiasi atsakingas tik už lėšų skyrimą.

Paklausta, kokį bendrą pažymį už pasirodymą parašytų Lietuvos olimpinei komandai, prezidentė nuo vertinimo susilaikė. „Galiu tik pasakyti, kad beveik 10 balų buvo verta sportininkų vienybė, pozityvas ir vienas kito palaikymas“, - sakė D.Gudzinevičiūtė. Įvertinti rezultatus iš tiesų nėra lengva. Oficialus planas buvo iškovoti 2-3 medalius ir užimti dar 5-8 prizines vietas. Primename, kad prizinėmis olimpinėse žaidynėse vadinamos 1-8 pozicijos.

Lietuviai Rio de Žaneire iškovojo keturis medalių komplektus. Prie jų galima pridėti šešias prizines vietas. Taigi oficialus planas įvykdytas, medalių skaičius netgi didesnis. Antra vertus, apie 2-3 medalius bylojantis planas vargu ar atitiko tautos ir pačių sportininkų lūkesčius. Pagal daugelį rodiklių Rio de Žaneiro žaidynės nebuvo labai sėkmingos. Niekas neiškovojo aukso, apdovanojimų lentelėje Lietuva užėmė 64-ąją vietą. Žemiau mūsų šalis buvo tik po 1996 m. Atlantos žaidynių. Dar vienas nerimą keliantis rodiklis yra prizinių vietų skaičius. 2012 m. Londone jų buvo 18, šiemet Rio de Žaneire - 10.

„Viltys ir lūkesčiai buvo šiek tiek didesni nei pasiekti rezultatai, tačiau pasakyti, kad pasirodymą vertiname neigiamai, būtų tikrai neteisinga. Keturi iškovoti medaliai ir šešios prizinės vietos tikrai nėra nepatenkinamas rezultatas. Tačiau dėl nepasiteisinusių lūkesčių išvadas turėtų padaryti tos organizacijos, kurios atsakingos už sportininkų rengimą, tai yra biudžetinė įstaiga Lietuvos olimpinis sporto centras, kuri ir sukurta tam, kad aukščiausio lygio sportininkai ruoštųsi olimpinėms žaidynėms, ir federacijos, kurios plėtoja vieną ar kitą sporto šaką“, - svarstė D.Gudzinevičiūtė.

Prezidentė priminė, kad LTOK tik prisideda lėšomis, tačiau tiesiogiai rengiant sportininkus nedalyvauja. Pasirengimui olimpinis komitetas skyrė 2,471 mln., dalyvavimui žaidynėse - 1,6 mln. eurų. Pasak D.Gudzinevičiūtės, jos vadovaujama organizacija padirbėjo gerai: „Su tuo, kas priklauso nuo mūsų, tai yra su dalyvavimu, manau, olimpinis komitetas susitvarkė. Misija dirbo nepriekaištingai, nusiskundimų neturėjome.“

Oficialius planus įgyvendino 38 iš 67 sportininkų, tai yra 56 proc. Atmetus krepšinio rinktinę, kuri teoriškai planą taip pat įgyvendino, ir palikus tik individualių sporto šakų atstovus, lieka 47 proc. Planai yra mįslingas dalykas. Štai tenisininkui Ričardui Berankiui planuotos 33-64 vietos, tai yra iškritimas jau pirmajame rate. Kai kas savo sportininkus akivaizdžiai pervertino. Pavyzdžiui, maratono bėgikui Remigijui Kančiui planuotos labai aukštos 20-26 vietos. Užimta 75-oji pozicija.

Tačiau planavimas taip pat nėra LTOK reikalas. Tikslus iškelia federacijos, paskui juos patvirtina Olimpinio sporto centro direktoriaus vadovaujama ekspertų komisija. „Galbūt federacijos galvoja geriau apie savo sportininkus, tikisi, kad jie parodys patį geriausią rezultatą, kuris gali būti. Kai kurių galimybes galbūt pervertina. Būtent todėl planą tvirtina ekspertų komisija kartu su federacija. Atsakyti, kiek jis logiškas, aš tikrai negaliu“, - pripažino D.Gudzinevičiūtė. Beje, sportininko finansavimas visiškai nepriklauso nuo to, ar jis įvykdė planą, ar ne.

Po žaidynių daug kalbama apie psichologų pagalbą sportininkams. D.Gudzinevičiūtė akcentuoja, kad ji svarbi, bet konsultuotis su specialistu reikia nuolat, o ne tik prieš pat žaidynes arba jų metu: „Mes raginome sportininkus, ir aš asmeniškai ne kartą sakiau, kad tai labai svarbu. Tačiau tik komanda - sportininkas, treneris, galbūt gydytojas ar federacijos vadovai - gali nuspręsti kreiptis į specialistą. Mūsų lėšomis psichologė buvo nuvežta į Rio de Žaneirą, keletas sportininkų pas ją apsilankė. Tačiau ten nuvežta psichologė yra tik greitoji pagalba. Mes rekomendavome nuolatinį darbą. Trejus metus vykdėme taikomosios psichologijos projektą. Kai kurios sporto šakos aktyviai dalyvavo. Apsilankė daug, bet tikrai ne visi, kurie galėjo.“ Rio de Žaneire į psichologę kreipėsi šeši sportininkai.

Nebuvo užmirštas ir septintąją vietą užėmusios Rūtos Meilutytės klausimas. „Labai daug kalbėta, kodėl viena ar kita mūsų favoritė neiškovojo aukso. Tai paskatino kalbas apie R.Meilutytės trenerio keitimą. Mes manome, kad tai nėra teisinga. Tai įvertins sporto specialistai, kurie supranta šią sporto šaką. Įvertins ir kitus aspektus, nes didžiulis spaudimas, kurį patyrė sportininkė, buvo susijęs ne tik su plaukimu. Buvo ir psichologinis spaudimas, diskusijos viešojoje erdvėje. Taigi kaltinimai treneriui dėl kokių nors galbūt padarytų klaidų yra skuboti ir, mano nuomone, neprofesionalūs“, - trenerį Džoną Radą (Jon Rudd) gynė D.Gudzinevičiūtė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder