Su regbiu Mindaugas Misevičius susipažino dar vaikystėje. Tuomet jis, kaip ir visi kiti kiemo vaikai gimtuosiuose Šiauliuose, iš rankų nepaleisdavo šios sporto šakos kamuolio. Ir nors regbiui atiduota jau daugiau kaip pusė gyvenimo, su juo atsisveikinti 35-erių sportininkas dar tikrai neketina. Jis ir toliau žais Šiaulių „Vairo-Kalvio“ klube. Tiesa, vienas atsisveikinimas jau įvyko. Prieš porą mėnesių M.Misevičius uždarė Lietuvos regbio rinktinės duris. Nacionalinėje komandoje Tarzano pravardę turintis regbininkas žaidė 18 metų ir buvo ilgametis jos kapitonas.
Statistika pasimiršta
Karjerą rinktinėje M.Misevičius baigė gegužės pradžioje. Atsisveikinimas įvyko po Europos čempionato „Conference 1“ diviziono Šiaurės konferencijos turnyro paskutinių rungtynių, kai Lietuvos komanda išvykoje 52:14 (38:7) sutriuškino Švedijos ekipą. Turėdama tris pergales ir vieną pralaimėjimą mūsų šalies regbio rinktinė (14 tšk.) Šiaurės konferencijoje užėmė aukštą antrąją vietą.
„Iš tikrųjų nelabai sunku buvo apsispręsti, nes užbaigti karjerą rinktinėje jau galvojau ir prieš kokius trejus metus. Tačiau tada tiesiog nebuvo tinkamos ir geros pamainos į mano poziciją, tad ir žaidžiau dar, iki kol ji atsirado. Taigi, galima sakyti, dabar išeiti buvo kiek ramiau“, - „Sporto gyvenimui“ pasakojo M.Misevičius.
Pirmą kartą nacionalinėje komandoje jis sužaidė būdamas 17-os. Taigi jai atiduota kiek daugiau kaip pusė gyvenimo - 18 metų.
„Nesulaukiau 20-mečio rinktinėje, - šypsodamasis kalbėjo M.Misevičius. - Iš tiesų nežinau, ar verta būtų jo laukti. Juk gali būti, kad paskui užsinorėsi laukti 25-mečio, 30-mečio ir taip toliau. Taigi viskas gerai, išėjau dabar ir neliūdžiu dėl to. Juk anksčiau ar vėliau tai, kas gera, turi baigtis.“
Per tiek metų rinktinėje M.Misevičius jau ne viską ir prisimena, juk visko būta tiek daug. Tad net tikslaus skaičiaus, kiek metų jis buvo nacionalinės komandos kapitonas, regbininkas negalėjo pasakyti.
„Nepamenu tos datos. Tačiau metų tikrai daug. Tiesą sakant, labai sunku vertinti kapitono pareigas. Mūsų regbininkų karta tokia buvo, kad kas antras galėjo būti kapitonas. Tad man tos pareigos atrodė daugiau teorinės, tik pavadinimas. Tačiau taip išėjo, kad mane išrinko kapitonu, nežinau, kodėl“, - atviravo M.Misevičius.
Regbininkas prisipažino kažkada bandęs skaičiuoti ir kiek rungtynių yra žaidęs Lietuvos rinktinėje. Tačiau tikslaus skaičiaus neprisiminė - apie 62-63.
„Tačiau čia tik kalbant apie didįjį regbį (regbis-15), juk dar žaidžiau ir Lietuvos mažojo regbio (regbis-7) rinktinėje. Tada tas skaičius būtų dar daug didesnis. Tačiau manau, kad Lietuvos regbis-15 rinktinėje turėčiau būti rekordininkas pagal sužaistas rungtynes. Apskritai turbūt niekas tokios statistikos ir netvarko, todėl, pavyzdžiui, regbis-7 sužaistų rungtynių tikslaus skaičiaus ir nežinau. Pas mus regbis nėra toks populiarus kaip krepšinis. Apie šią sporto šaką mūsų šalyje turbūt viską galima susižinoti. Tačiau apie regbį to tikrai negali pasakyti“, - pridūrė M.Misevičius.
Pasaulyje iš neprofesionalių žaidėjų sudaryta Lietuvos regbio rinktinė išgarsėjo, kai 2006-2010 m. laimėjo 18 rungtynių iš eilės, taip pagerindama anksčiau Naujajai Zelandijai priklausiusį rekordą. Su šiomis pergalėmis mūsų šalies komanda tuomet pakilo į Europos tautų taurės 2A divizioną.
„Jau praėjo beveik 10 metų nuo tos rekordinės serijos? Oho. Atrodo, kad tai buvo taip neseniai. Kai žaidžiau paskutines rungtynes rinktinėje, joje dar buvo keli sportininkai iš tų laikų, tai tikrai nesitiki, jog tiek laiko jau praėjo. Tas faktas, tas rekordas tikrai labai smagus ir malonus. Šis prisiminimas išliks visam laikui“, - teigė regbininkas.
Pasak sportininko, per tiek metų rinktinėje buvo dar daug įsimintinų dalykų ir be šio rekordo. Sunku ką nors viena išskirti.
„Buvo daug visko, daug pergalių. Tiesa, atmintyje iškyla rungtynės su Olandijos komanda. 2009 m. pasaulio čempionato atrankoje lietuviai olandus Vilniuje nugalėjo 6:3 (6:3). Ta pergalė buvo labai svarbi ir saldi. Tas mūsų laimėjimas buvo vadinamas istoriniu (Olandija tuomet rungtyniavo Europos čempionato 2B divizione, o Lietuva - 3A divizione, tai buvo 16-oji iš eilės lietuvių pergalė tarptautinėje arenoje rekordinėje serijoje - aut. past.)“, - prisiminimais dalijosi M.Misevičius.
Rinktinės Tarzanas
Tarzanas - animacinių filmukų herojus, gorilų džiunglėse užaugintas, vietoje nenustygstantis berniukas, besikarstantis medžiais. Tokia (arba trumpiniu Tarza) pravarde dar vaikystėje kieme buvo kviečiamas M.Misevičius. Tiesa, pravardė išliko ir rinktinės laikais.
„Pravardė atėjo iš vaikystės. Visi kieme turėdavo pravardes. Kaip ir visi vaikai, karstėmės visur, kur tik aukščiau, šūkaudavome, žaidėme. Tokie buvo laikai. Nepykdavau nei vaikystėje, nei rinktinėje, kai taip mane vadino. Tiesa, taip vadinti savęs neleidžiu tik prie vaikų“, - pridūrė M.Misevičius.
Prieš išbandydamas regbį jis dar buvo pasirinkęs ir stalo tenisą. Tačiau galiausiai su šia sporto šaka atsisveikino.
„Pirmas mano sporto būrelis buvo stalo teniso. Tačiau paskui treneris kažkur išvyko, laikai tada buvo sunkūs, ir teko mesti šią sporto šaką. Tad antras būrelis buvo regbis. Tiesiog visas rajonas žaidė regbį, tai ir mes kieme žaisdavome. Pamenu, kai pirmą kartą į kiemą buvo atneštas regbio kamuolys, buvo labai įdomus įvykis. Taigi po truputį vis žaisdavome. Po to draugai pradėjo lankyti regbio būrelius ir mane prikalbino. Buvau šeštokas ar septintokas, gal 13 metų. Tačiau juk vaikystėje tai nebuvo taip rimta. Tiesiog eidavome, žaisdavome, turėdavome užsiėmimą, tėvai nepykdavo, nes niekur nesitrainiodavome. Viskas buvo gerai“, - pasakojo M.Misevičius.
Sportininko teigimu, regbis toks žaidimas, kuriame kiekvienas vaikas galėtų atrasti save.
„Jei vaikas stambesnis - jis eina į grumtynes. Jei jis greitesnis - eina į kraštus. Pas mus kieme būdavo lygiai taip pat. Buvo ir smulkių, ir greitų, ir stambių. Taigi regbis visiems tiko ir patiko, visi jį ir žaidė. Taip ir aš ten atsidūriau“, - sakė M.Misevičius.
Kur šiauliečių paslaptis, kad jie tokie geri regbininkai? Ilgametis rinktinės kapitonas negalėjo atsakyti. Jis tiesiog pasvarstė, jog galbūt tai susiję su tuo, kad Saulės mieste labai didelė konkurencija.
„Netgi Šiaulių klubų derbyje niekas nenori nusileisti, visi kovoja iki paskutinės minutės. O juk kuo didesnė konkurencija, tuo geresnis rezultatas. Turbūt čia ir yra ta šiauliečių paslaptis. Tačiau tikrai nereikėtų vadovautis stereotipais, neva šiauliečiai peštukai, o regbis - muštynių sportas“, - akcentavo regbininkas.
M.Misevičius - tarsi „Vairo-Kalvio“ klubo simbolis. Galima sakyti, per karjerą jis kitame klube ir nėra žaidęs.
„Istoriškai taip nutiko, kad dabartinis „Baltrex-Šiauliai“ klubas buvo auginamas kaip jaunoji „Vairo-Kalvio“ karta. Nebuvo tokio atskiro klubo, tiesiog visi kartu užaugo. Tik vėliau tai tapo dviem klubais ir visi pasirinko, kas kur nori žaisti. Tad net negaliu pasakyti, jog esu žaidęs kitoje komandoje nei „Vairas-Kalvis“, - pasakojo M.Misevičius.
Dar visai neseniai, birželio pabaigoje, neįtikėtina atomazga baigėsi Lietuvos regbio federacijos taurės Šiaurės diviziono favoritų mūšis. Tituluočiausias šalies regbio klubas „Vairas-Kalvis“ atsirevanšavo trejus metus iš eilės visus turnyrus Lietuvoje laimėjusiam „Baltrex-Šiaulių“ klubui ir iškovojo pirmąjį sezono titulą. Šiaulių centriniame stadione vykusiose rungtynėse „Vairas-Kalvis“ šventė pergalę 10:8 (0:5). O beveik prieš mėnesį vykusioje šių dviejų ekipų tarpusavio akistatoje pergalę 28:27 iškovojo „Baltrex-Šiauliai“, todėl pranašumą tarpusavyje lėmė vos vienas vienintelis taškas.
„Praėjusiais metais „Baltrex-Šiauliai“ laimėjo keliais taškais. O juk kad kažkas dominuoja, galima sakyti, jei visos varžybos laimimos 30-40 taškų ir tavęs niekas negali aplenkti. Tačiau visus tuos 2-3 metus, kai laimėdavo „Baltrex-Šiauliai“, jie laimėdavo mažu skirtumu. Taigi toks tas ir dominavimas. O šiais metais labiau pasisekė mums. Juk po metų niekas neprisimins, kad tu laimėjai, pavyzdžiui, 1 tašku. Visi prisimins tik pergalę, patį faktą“, - įsitikinęs regbininkas.
Karjera Lietuvos rinktinėje baigta. O į klausimą, kada galvoja apskritai atsisveikinti su regbiu, M.Misevičius sakė dar nežinantis.
„Apie regbininko karjeros pabaigą dar negalvoju. Ir jei kada nors baigsiu žaisti regbį klube, apie trenerio darbą tikrai negalvoju, neturiu kantrybės. Tiesiog turiu savo mėgstamą, labai gerą darbą ir nėra poreikio kur nors eiti ir treniruoti, - kalbėjo M.Misevičius. - Kiek dar žaisiu, nežinau. Kai žaidi rinktinėje, tai atima labai daug laiko. Juk ir pasiruošimas, ir stovyklos, ir išvykos, ir treniruotės. Tačiau dabar, kai to nebebus, klube dar galiu žaisti kokius 2-4 metus. Kiek tiksliai, nežinau.“
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą