5000 žingsnių. Kasdien!

5000 žingsnių. Kasdien!

Sulaukęs 25 metų žmogus paprastai liaujasi augęs ir prasideda senėjimo procesas. Nesiimant priemonių, nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio vidurio kasdien miršta 100 000 smegenų ląstelių ir pamažu nyksta raumenys.

Tokio amžiaus žmogus dažniausiai labai aktyvus profesinėje ir visuomeninėje srityse, tad beveik neturi laiko tinkamai treniruoti organizmą. Ar įmanoma apsaugoti savo smegenų ląsteles ir išlaikyti raumenų masę? Paprasčiausias ir kiekvienam prieinamas metodas: kasdien nueiti mažiausiai 5000 žingsnių. Tikslinei treniruotei, kai siekiama atsikratyti riebalų, reikalinga norma yra 13 000 žingsnių, bet bendras mažiausias kiekis išlieka 5000 žingsnių. Griežtai to laikantis užsibrėžtas tikslas bus pasiektas.

Mes, suprantama, vaikštome kasdien, bet šiuolaikinis gyvenimo būdas vargu ar leidžia nueiti tuos 5000 žingsnių. Šį trūkumą reikėtų sąmoningai kompensuoti. Jei matote, kad tą dieną per mažai vaikščiojote, tai ir vėlai grįždami namo dar pasivaikščiokite, kad nueitumėte tą reikiamą žingsnių skaičių. Vaikščiokite ir per lietų, nes kuo puikiausiai žingsniuoti galima ir su skėčiu. Vaikščiokite kasdien, atraskite įvairių kelių ir aplinkkelių ir rinkitės juos pagal nuotaiką, kad neatsibostų.

Vaikščiodami medituokite – juk medituoti galima ne tik tada, kai gulite ar sėdite. Vaikštant meditacija netgi daug veiksmingesnė. Pasinerkite į savo svajones ir planus, ir nepastebėsite net blogo oro. Pamatysite, vos pradėjęs apie tai galvoti pajusite džiaugsmą ir mintys pačios tekės savo vaga. Gerą nuotaiką sukelia suaktyvėjęs dešinysis smegenų pusrutulis, kuriame vyrauja alfa bangos. Kad suaktyvėtų dešinysis smegenų pusrutulis, būtina nutildyti kairįjį, o vaikštant tai nesunku. Kai kairysis smegenų pusrutulis tyli, prasiveržia dešiniojo smegenų pusrutulio išmintis. Vaikštant lengviau atsiduoti gražioms, kūrybinėms mintims. Sakoma, kad Imanuelis Kantas niekada nepraleisdavo kasdienio pasivaikščiojimo. Gali būti, jog būtent vaikštant atėjo į galvą dauguma jo idėjų.

Žmogaus sąmonė jokiu būdu neapsiriboja pasauliu, kurį patys galime sąmoningai įsivaizduoti. Pasaulis, kurio sąmoningai nesuvokiame, yra pasąmonės sritis. Nebus naudos, jei sėdėsime prie stalo ir suksime sau galvą. Verčiau judėkime, nutildykime kairįjį smegenų pusrutulį, vidine ausimi įsiklausykime, ką mums sako pasąmonė – visų mūsų prisiminimų lobynas. Ten susilieja visų individo praeityje patirtų dalykų prisiminimai su genuose sukaupta protėvių išmintimi ir kartais kyla fantastiškų idėjų.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder