Vieni tėvai teigia, esą toks prievartinis reikalavimas skiepyti vaikus yra mažų mažiausiai neetiškas ir gali būti vertintinas netgi kaip žmogaus teisių pažeidimas.
Antri kalba apie skiepų žalą mažylių sveikatai ir stebisi, kam reikia skiepyti vaikus nuo tokių ligų, kuriomis užsikrėsti tikimybė yra labai maža ir jos nekelia didelio pavojaus.
Dar kiti tėvai skundžiasi, esą nauja tvarka įvedama per greitai, nes jie ir norėdami nespės paskiepyti savo atžalų, nes skiepijami vaikai turi būti sveiki, o tarp skiepų turi būti daromos pertraukos.
Nepaskiepytas vaikas - grėsmė?
Penkerių metų dukrą auginanti gargždiškė Paulina R. piktinosi, jog tėvai verčiami skiepyti vaikus privaloma tvarka, nors skiepų kalendorius visada būdavęs rekomendacinio pobūdžio.
"Į Gargždus gyventi atsikraustėme prieš metus, dukra buvo priimta į darželį tik atnešus įprastą sveikatos pažymą, kurioje nėra jokių įrašų apie vaiko skiepus. Dukros mes neskiepijame iš įsitikinimų. Teko girdėti apie nepageidaujamą skiepų poveikį vaiko organizmui, todėl nenoriu žaloti savo vaiko. Manau, reikalavimas skiepyti vaiką, priešingu atveju jam nebeleidžiant lankyti darželio, pažeidžia jo ir šeimos teises. Kokią grėsmę nepaskiepyta mūsų dukra gali kelti kitiems paskiepytiems darželio vaikams?" - nauja tvarka piktinosi jauna mama.
Moteris savo nusiteikimą prieš skiepus aiškino tuo, jog vaikai darželiuose dažniausiai serga ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl esą nėra reikalo jų skiepyti nuo poliomielito ar difterijos - ligų, kuriomis užsikrėsti tikimybė esą maža.
"Juk vaikai neskiepijami nuo slogos ar kosulio? Tad kam žaloti jų imunitetą nereikalingomis vakcinomis?"- svarstė Paulina R.
Be skiepų - rizika susirgti
Klaipėdietis Antanas Jurkus - iš tos tėvų stovyklos, kuri pripažįsta skiepų naudą. Jurkų šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai. "Abu jie paskiepyti. Kas ką nori tegu kalba, bet man pats didžiausias argumentas yra mano paties istorija. Būdamas devynerių metų susirgau gelta - hepatitu B. Užsikrėčiau nuo kaimynų berniuko. Po to užsikrėtė dar ir mano sesutė. Vaikščiojom pageltę kaip viščiukai. Visi mes buvome nepaskiepyti nuo šios ligos. Iki šiol jaučiu geltos pasekmes - kepenys dažnai "užbuksuoja", - pasakojo vyriškis.
"Bijočiau vaikus vežtis ilsėtis į šiltus kraštus be skiepų. Daug keliaujame, buvome pernai Pietryčių Azijoje. Daugelis žmonių juk dabar daug keliauja, tai jei visi vaikų neskiepysime, tai tikrai sulauksime kokio nors protrūkio. Manau, tie, kurie nusiteikę prieš skiepus, turėtų neskiepytus vaikus vesti į atskirus privačius vaikų darželius", - nuomone apie skiepus dalijosi gargždiškė Ramunė B., nenorėjusi atskleisti savo pavardės.
Ji papasakojo turinti giminių anapus Atlanto - pasirodo, JAV jau nuo senų laikų vaikai be skiepų knygelių nepriimami nei į darželius, nei į mokyklas.
Baimė skiepytis - be pagrindo
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė Aušra Syminienė teigia, jog skiepai iki šiol yra apipinti įvairiais mitais apie neva jų daromą žalą.
"Diskusijų apie skiepus šiuo metu netrūksta ir viešojoje erdvėje. Kalbama tokiomis sąvokomis kaip "norima priversti tėvus", "neatsižvelgiama į vaikų teises" ir t. t. Per radiją teko išgirsti net medikės pasisakymą, kad esą jos pažįstama vaikų gydytoja matė sunkią vaiko reakciją į skiepą - net galūnių paralyžių, bet niekam apie tai oficialiai nepranešė. Esą gydytoja to nepadarė nenorėdama vargintis dėl "papildomo popierizmo", - stebėjosi gydytoja epidemiologė.
Anot jos, jei toks atvejis išties buvo, tai vaikų gydytoja, nepranešusi apie tai už vakcinacijos priežiūrą atsakingoms įstaigos, nusikalstamai neatliko savo pareigų, nes tai gali sukelti ir kitų skiepijamų vaikų sveikatos sutrikdymus.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nustačiusi tvarką, jog diagnozavęs nepageidaujamą reakciją į skiepą, gydytojas privalo apie tai nedelsdamas pranešti teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui. Toks atvejis būtų skubiai ištirtas, ir jei pasitvirtintų, kad vaiko sveikata sutriko būtent dėl skiepo, tuoj pat būtų užkirstas kelias vakcinos naudojimui.
Pasak A. Syminienės, panašios neatsakingos kalbos apie skiepus klaidina žmones, neturinčius pakankamai žinių apie vakcinacijos naudą ir riziką.
"Aišku, įmanomos įvairios organizmo reakcijos į skiepus. Taip pat kaip ir į visus vaistus, į visus gydymo būdus. Net ir vitaminai nėra tokie jau nekalti, kai vartojami bet kaip, neatsižvelgiant į organizmo poreikį, dozes.
Tačiau 2013 metais Klaipėdos visuomenės sveikatos centras negavo nė vieno pranešimo iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie diagnozuotas nepageidaujamas reakcijas į skiepus", - teigė A. Syminienė.
Gydytojos epidemiologės teigimu, tėvai, saugodami savo atžalų sveikatą, labiau turėtų tikėti ne kalbomis, o pasikliauti savo gydytojo nuomone bei vadovautis mokslu pagrįstais sveikatos išsaugojimo būdais ir priemonėmis.
"Juk per daugelį metų skiepai jau įrodė savo nenuginčijamą naudą - vakcinų dėka esame apsaugoti nuo sunkių infekcinių ligų, neįgalumo, mirčių", - akcentavo A. Syminienė.
Prof. Vytautas USONIS, SAM vaikų ligų vyriausiasis Respublikos specialistas
"Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus - taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka. Tiesa, kai kurios vakcinomis valdomos ligos tapo itin retos, tačiau jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje, galimi įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai, todėl susiklosčius nepalankiai situacijai, kai skiepijimo mastas nesiekia rekomenduojamo, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkių. Didėja ir užkrečiamųjų ligų protrūkių vaikų kolektyvuose rizika. Deja, tai ne kartą patvirtinta remiantis tiek Lietuvos, tiek tarptautine patirtimi. Reikia nepamiršti, kad kolektyvuose yra ir vaikų, kurių dėl jų sveikatos būklės skiepyti negalima. Tokia sveikatos būklė gali sąlygoti itin sunkią infekcinės ligos formą, todėl labai svarbu iki minimumo sumažinti užkrato atsiradimo vaikų kolektyve tikimybę ir to galima pasiekti skiepijant visus vaikus, neturinčius medicininių kontraindikacijų skiepijimui. Kodėl tėvai, kurių vaikai susirgo užkrečiamąja liga, nors valstybė skyrė lėšų jų apsaugai, jų skiepams, po to kreipiasi į valstybines gydymo įstaigas, ir tie vaikai gydomi iš visų mokesčių mokėtojų kišenės?"
Nuo šių metų spalio 1 d. įsigalios šis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą