Ligoninės istorija sugulė į knygą

Knygos autoriai - ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas dr. Arūnas Baublys ir žurnalistė Gražina Juodytė.

Pasak autorių, knyga yra rimtas ir vertingas leidinys, kuris bus įdomus besidomintiems ne tik ligoninės istorija, bet ir Klaipėdos istorija, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų plėtra Vakarų Lietuvoje.

Ruošė dvejus metus

R. Sakalauskas pasakojo, kad idėja parengti tokią knygą kilo daugiau nei prieš dešimtmetį, o informacijos paieška ir rinkimas vyko pastaruosius dvejus metus. Šaltinių ieškota ne tik Lietuvos archyvuose, bet ir Berlyne.

Pasak ligoninės direktoriaus, buvo jaučiama neteisybė, kad daug metų ligoninei paskyrę medikai buvo pamiršti.

SKAMBIAI. "Klaipėdos istorija baltu chalatu" - taip knygą apibūdino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

"Nuo pat ligoninės darbo pradžios daug dėmesio buvo skirta kolektyvui, kaip darbuotojai tarpusavyje vienas kitą jaučia, jų pasiruošimui ne tik netikėtiems medicininiams atvejams, bet ir tam, kaip jie kaip žmonės yra stiprūs, - pasakojo R. Sakalauskas. - Nebūdamas dvasiškai tvirtas negali padėti kitam, surasti gero žodžio, jeigu nėra pačiam dvasinio prado. Todėl į knygą norėjom sudėti ir tą dvasinį aspektą."

Direktoriaus teigimu, ligoninė stengiasi prisiminti istoriją, tačiau sykiu ją ir kuria.

"Knyga apima ligoninės ištakas, kokia buvo medicina iki 1933 metų, kol buvo pastatyta ligoninė. Tai labai vertingos istorijos, kurios nebuvo atskleistos nei vienoje apybraižoje, nei viename aprašyme. Todėl drįstu sakyti, kad turime knygą, kuri yra naudinga ir vertinga ir istorikams, ir bendruomenei, ir kiekvienam su medicina susijusiam darbuotojui, nepriklausomai nuo to, kurioje ligoninėje dirba", - kalbėjo R. Sakalauskas.

Knygos rengėjai įvairios medžiagos surinko be galo daug, tačiau į kiek daugiau nei 250 puslapių sudėta tik jos dalis. Ligoninės direktoriaus teigimu, knyga galėjo būti triskart storesnė.

Informacija - ir Berlyne

Dr. A. Baublys pasakojo, kad rašydamas šią knygą susidūrė su įvairiomis situacijomis. Archyviniai šaltiniai, pasak istoriko, buvo išsklaidyti ir kartais jų teko ieškoti netikėtose vietose. Pavyzdžiui, kai kurios iliustracijos buvo rastos Šiaurės Lietuvos muziejuose.

"Rašant šią knygą paaiškėjo, kad po ligoninės uždarymo 1939 metais kolektyvas išsisklaidė po visą Lietuvą. Man pasirodė labai gražu, kad šios ligoninės medikų branduolys tapo Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės steigėjais", - pasakojo dr. A. Baublys.

PAMOKA. Pasak kunigo Viliaus Viktoravičiaus (dešinėje), knygoje aprašyta istorija rodo, kaip Dievas vedė Klaipėdą, ligoninę sudėtingu laikotarpiu, kaip jie išsprendė problemas, ir iš to dabar galima mokytis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jis džiaugėsi, kad pavyko nubraukti užmaršties dulkes nuo medikų kolektyvo, personalo, dirbusio šioje ligoninėje. Knygos bendraautoriaus teigimu, nustebino, kokie tai buvo įdomūs žmonės, šviesios, iškilios asmenybės.

Istorikas pabrėžė, kad ligoninė savo laiku buvo vienas iš lietuvybės skleidėjų Klaipėdoje, nes ji tapo sveikatos centru visai Vakarų Žemaitijai, o žmonės, spręsdami asmenines bėdas, atvykdavo į Klaipėdą gydytis ir galėjo susipažinti su miestu.

"Ši ligoninė buvo ir mokslo, tiriamojo darbo vieta Klaipėdos krašte. Knygoje visas skyrius skirtas Klaipėdos medicinos draugijos istorijai. Drįstu pasakyti, kad, palyginti su kitomis tuo metu veikusiomis ligoninėmis, ši ligoninė buvo gerokai pažengusi į priekį", - įspūdžiais dalijosi dr. A. Baublys.

"Istorija baltu chalatu"

Knygos bendraautorė žurnalistė Gražina Juodytė sakė, kad lengvai sutiko bendradarbiauti rašant knygą, nes ruošdama publikacijas apie senąją Klaipėdą jau buvo prisilietusi prie pokario Klaipėdos pastatų ir žmonių.

Pasak jos, nepaisant to, kad knygos apimtis yra nemaža, dar liko neaprėpiami klodai ligoninės žmonių ir įvykių, apie kuriuos dar būtų galima parašyti. "Tai yra labai svari knyga, sakyčiau, sveria apie 2,5 kilogramo", - juokavo žurnalistė.

"Rašiau su didele meile, nes yra už ką jus mylėti. Pokariu buvo savi šviesuliai, bet yra šviesulių ir dabar, bet dabar labai dažnai ar nesugebame, ar nespėjame įvertinti, taigi knygą turės pratęsti ateities kartos", - sėkmės ligoninės bendruomenei linkėjo G. Juodytė.

BENDRUOMENĖ. Ligoninės istoriją apžvelgianti knyga keliaus į kiekvieno ligoninės darbuotojo namus.

Knygos pristatyme dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas leidinį apibūdino kaip "Klaipėdos istoriją baltu chalatu", nes į miesto praeitį žvelgiama plačiau, gilinamasi ne vien į ligoninės darbą.

Naujas etapas

"Šia knyga mūsų ligoninės istorija nesibaigs. Mes, pabaigę šią knygą, pradedame kurti naują", - pabrėžė ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.

Vienu iš pirmųjų įrašų naujoje knygoje, ko gero, taps žinia apie ligoninės įsigytą pirmąjį Baltijos šalyse itin pažangų ir galingą kompiuterinį tomografą.

"Tai naujas etapas, kuris savo laiku taps istoriniu", - sakė Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Artūras Čiuvašovas.

A. Čiuvašovo teigimu, naujuoju tomografu galima atlikti tyrimus bet kokiam pacientui, net sveriančiam 300 kilogramų. Įrenginyje yra 16 centimetrų pločio detektorius, kuris leidžia žaibiškai nuskenuoti organą, pavyzdžiui, širdį galima nuskenuoti vos per vieną jos tvinksnį, kraujagyslių tyrimai atliekami naudojant keturis kartus mažiau kontrastinės medžiagos, o tyrimo metu žmogus gauna net kelis kartus mažiau apšvitos.

Naujasis tomografas leidžia medikams matyti itin tikslų, detalų ir ryškų dvimatį ir trimatį vaizdą, kurio senesniais tomografais nebuvo galima išgauti. Tai - anatominės kokybės vaizdai. Negana to, galima net išgauti judesį - tai labai svarbu norint matyti, kaip juda kaulai.

Įsigyta naujoji įranga, pasak gydytojo, leidžia Respublikinei Klaipėdos ligoninei lygiuotis su didžiaisiais Europos medicinos centrais. Be to, šiemet, be naujos įrangos, pirmąkart Lietuvoje pradėtos atlikti biopsijos kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu.

Informacija

"1930 m. Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vyriausiajai valdybai nusiuntė raštą, kad Klaipėdoje reikia ligoninės. Jis argumentavo, kad Klaipėdoje esanti miesto ligoninė yra maža, o į ją patekę lietuviai, nemokantys vokiečių kalbos, kenčia nuo vokiečių ligonių ir personalo patyčių. Ar tai buvo tiesa, ar politinis žingsnis, siekiant atlietuvinti kraštą ir sudaryti geresnes sąlygas atvykstantiems lietuviams, sunku objektyviai įvertinti, tačiau tai buvo labai stipri politinės valios išraiška. Ją rodo teiginys, kad čia galėtų atsirasti gailestingųjų seserų, masažuotojų kursai, argumentuojant, jog lietuviai, būdami nepriklausomi nuo vokiečių, padėtų Klaipėdos krašte plisti lietuvybei."
"1934 m. birželio 12 d. laikraštyje "Lietuvos aidas" pasirodė išsamus straipsnis apie birželio 10 dieną Klaipėdoje atidarytą Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Laikraštis gana smulkiai aprašė statybos istoriją, nurodydamas, kad ligoninė buvo pradėta statyti 1931 metais. Pats pastatas buvo baigtas statyti 1933 metais. Statyba kainavo pusantro milijono litų."

Ištraukos iš knygos "Respublikinė Klaipėdos ligoninė pakeliui į šimtmetį"