Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė vasario 2-ąją pasirašė patikslintą neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014-2020 m. planą, pagal kurį jau nuo šių metų gegužės ypač retų kategorijai priskirtas neurochirurgines operacijas galės atlikti tik Lietuos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų neurochirurgai - čia bus sukurtas Neurochirurgijos kompetencijos centras. Ministrės teigimu, tokių operacijų Lietuvoje per metus atliekama apie 300. Iki šiol daugiausiai jų - apie 180-200 - ir atlikdavo Kauno neurochirurgai. Dar 100 operacijų „išsibarstydavo“ po įvairias kitas Lietuvos gydymo įstaigas.
Retų ligų kategorijai priskirtų neurochirurginių ligų gydymas ateityje bus koncentruojamas universitetiniuose neurochirurgijos centruose - operacijos galės būti atliekamos tik universitetinėse ligoninėse, kuriose bus sukurti tam tikrus kriterijus atitinkantys referenciniai neurochirurgijos centrai.
Pirmąjį sprendimą pertvarkyti neurochirurginę pagalbą priėmė dar Vytenis Andriukaitis - jo planas turėjo įsigalioti 2014 m. Tačiau Lietuvos neurochirurgų draugija tokiam planui prieštaravo, tad ministro sprendimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
R.Šalaševičiūtė savo pirmtako sprendimą atšaukė ir pranešė, kad tvarka bus koreguojama. Medikai tikėjosi, kad šį kartą į jų pasiūlymus bus atsižvelgta, tačiau pasijuto apgauti - niekas iš esmės nepasikeitė.
Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininko pavaduotojas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. Antanas Gvazdaitis, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“, tokį paslaugų optimizavimą pavadino „genocidu Vakarų Lietuvos neurochirurgijai“.
A.Gvazdaičio teigimu, nė vienoje ES valstybėje tokie dalykai nedaromi. Dar daugiau - nesuprantama, kodėl tokiais veiksmais proteguojama viena gydymo įstaiga - Kauno klinikos.
„Vadovaujantis įsakymu jau nuo balandžio 1 d. tam tikrų patologijų turinčius pacientus turėtume vežti į Kauną, o tai reiškia, kad per metus netektume beveik 100 operacijų. Nuo 2016 m. pradžios Šiauliai ir Panevėžys, o nuo 2017 m. - ir Klaipėda dar nemenką dalį pacientų turėtų vežti į universitetų ligonines, t.y Kauną ir Vilnių. Net tada, kai pagalba reikalinga skubiai, turėtume stabilizuoti būklę ir pervežti pacientą, nors jis vargu ar kelionę atlaikytų“, - sakė medikas.
A.Gvazdaičio teigimu, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra naujausios technologijos, ne blogesnės nei Kaune, neurochirurgų darbo krūvis gana didelis, nes atliekama apie 1000 operacijų per metus, ir jų rezultatai tikrai geri. Tad ligonių srauto „nusavinimas“ - permetimas į Kauną - yra visiškai nemotyvuotas.
Anot neurochirurgo, tokia pertvarka ne tik pridarys problemų pacientams - juk kai kurie jų nenori ir negali vykti operuotis į Kauną, bet ir žlugdys kitas ligonines - medikai praras pacientus, galimybę operuoti ir tobulėti, tad po kelerių metų bijos prie smegenų net prisiliesti. „Tad galima teigti, kad po kelerių metų neurochirurgijos skyrių Klaipėdoje teks uždaryti“, - sako medikas.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą