Kuo kvepėjo Klaipėda prieš karą?

Kuo kvepėjo Klaipėda prieš karą?

Muilas „Žuvelė“ buvo, yra ir bus geriausias”, – taip tarpukariu buvo reklamuojamas Klaipėdoje pagamintas muilas, užkariavęs visos Lietuvos rinką, pelnęs sidabro ir aukso medalius Paryžiuje.

Deja, iki šių dienų muilas neišliko. Antras pasaulinis karas sunaikino tarpukariu Klaipėdoje klestėjusią higienos, kosmetikos ir parfumerijos pramonę. O gal vis dėlto įmanoma iš trupinių atkurti, o gal net atrasti senųjų jos pavyzdžių?

Klaipėdos muziejininkai, kolekcininkai gūžčioja pečiais. Į jų rankas nepateko nė vienas prieškario muilo gabalėlis, kremo indelis ar dantų pastos tūbelė, juo labiau odekolonas.

„Niekas tokių dalykų nelaikė vertybe, niekas ir netyrinėjo jų”, – sako Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, rodydama vienintelį eksponatą – buteliuką, panašų į odekolono tarą. Muziejus buteliuką gavo iš muitininkų, kurie sulaikė vertybę, bandytą išvežti į užsienį. Visgi buteliuko kamštelis išduoda, jog jame laikytas skystis negalėjo būti spiritinis, nes būtų išgaravęs. O aliejiniams kvepalams apie 50 mililitrų indelis lyg ir per didelis.

Kitaip nei istorikė, mano kaunietė parfumerijos žinovė ir kolekcininkė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. „Žmonės nėra linkę į dienos šviesą nešti savo lobių. Faktas, kad Mėmelio ir tarpukario Kauno kolekcininkai lobius susirinko prieš daugelį metų ir jie puikiai žino tų lobių vertę, juolab kad Mėmelio, Prūsijos tematika aktuali ne tik lietuviškai Klaipėdai. Po Nepriklausomybės atkūrimo daug įdomybių iškeliavo Vokietijos kryptimi”, – sakė pašnekovė.

Jai antrino ir Klaipėdoje veikiančio antikvariato savininkas, kolekcininkas Gediminas Žulys. „Niekada neteko susidurti su tokiais eksponatais nei Klaipėdoje, nei kitur. O ir pats tuo nesidomėjau. Galbūt Kaliningrado srities, Vokietijos kolekcininkai gali turėti tokių vertybių”, – svarstė pašnekovas ir publikacijai leido nufotografuoti vertybę iš asmeninės atvirukų kolekcijos – reklaminį Klaipėdos krašto muilo fabrike gaminto muilo „Žuvelė“ atvirlaiškį.

Įvairovę atskleidžia reklamos

Klaipėdoje pagamintų higienos, kosmetikos ir parfumerijos gaminių reklamomis mirga tarpukario spauda.

„Iš reklamų galima susidaryti įspūdį, kad paklausiausia prekė buvo muilas. Jis buvo labiausiai reklamuojamas, siūlant miestiečiams nusiprausti, skalbti su muilu. Jau nuo XIX a. pabaigos Klaipėdoje buvo vandentiekis, kanalizacija. Tad nusiprausti, išsiskalbti ir gerai atrodyti miestiečiams nebuvo problema.

O kadang i uostamiestyje gyveno įvairių tautų žmonės, buvo daug atvykėlių iš įvairių Europos šalių – tad čia buvo labai paisoma ir pasaulinių madų, naudojami visi civilizacijos pasiekimai, taip pat ir kosmetika, parfumerija”, – teigė istorikė.

Pasak Z. Genienės, higienos, kosmetikos, parfumerijos gaminiais ir vaistiniais preparatais prekiavo vadinamosios drožerijos („drogerie”). „Tačiau nustatyti, kuo konkrečiai buvo prekiaujama – sudėtinga. Net jeigu archeologai ir randa buteliukų ar šukių, popierinės jų etiketės neišlikusios, tad sunku pasakyti, ar jie nuo vaistinių preparatų, ar kvepalų”, – sakė pašnekovė.

Vienas seniausių verslų

Įvertinus Klaipėdoje veikusių higienos, kosmetikos ir parfumerijos įmonių gausą, tikėtina, kad dauguma miesto gyventojų naudojo vietinę produkciją.

Pažymėtina, kad pirmasis Heinricho Kaestnerio muilo fabrikas, įkurtas 1807 m., buvo viena seniausių Klaipėdos, tuomet vadintos Mėmeliu, pramonės įmonių ir pirmoji higienos prekių įmonė dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Vilniaus muilo fabrikas buvo atidarytas 1816 m., o Kauno – tik 1853 m.

VIENINTELIS EKSPONATAS – buteliukas, panašus į odekolono tarą. Muziejus buteliuką gavo iš muitininkų, kurie sulaikė vertybę, bandytą išvežti į užsienį.

Knygoje „Klaipėdos verslo ir pramonės istorija“ Juliaus Žuko parengtame knygos skyriuje „Klaipėdos verslas ir pramonė iki 1945 m.“ rašoma, kad pirmajame uostamiesčio muilo fabrike buvo perdirbamos vietinės ir atvežtinės žaliavos: riebalai, sėmenų aliejus, potašas, kalio šarmas, kaustinė soda, kokoso ir palmių aliejus. Iš jų buvo gaminamas tualetinis muilas, skystas skalbimo muilas, muilo drožlės. Fabrikas buvo uždarytas Pirmojo pasaulinio karo metu, kai pradėjo stigti žaliavų, tačiau 1920 m. atnaujino gamybą. Sėkmingai dirbo tarpukariu ir net Antrojo pasaulinio karo metais.

Daugiausia naujų pramonės įmonių, pasak J. Žuko, Klaipėdoje įsikūrė Lietuvos valdymo metais. „Lietuvos aido“ 1934 m. Nr. 10 24 straipsnyje „Klaipėdos pramonė“ pranešama, kad 1933 m. liepos mėnesį Klaipėdoje veikė 10 higienos verslo įmonių, kuriose dirbo 70 žmonių. Visoje Lietuvoje tuo metu veikė 20 muilo fabrikų. Visi fabrikai kartu pagamino muilo už 7,75 mln. litų, 56 proc. šios sumos teko Klaipėdos fabrikams.

KLAIPĖDIETĖ. Kvėpintis mėgo ir gražuolė klaipėdietė Stanislava Vaišnoraitė- Juodienė.

Muilino visą Lietuvą

Stambiausias ir labiausiai žinomas higienos prekių gamintojas buvo 1924 metais Klaipėdos ir Kauno verslininkų Friedmanų įkurtas Klaipėdos krašto muilo fabrikas (Memellandische Seifenfabrik GmbH), kuris veikė pastate ties dabartinių Šaulių ir Simono Daukanto gatvių sankirta.

1926 m. fabrikas įregistravo prekinį ženklą „Žuvelė”, o 1935 m. buvo įsteigtas dar vienas prekės ženklas „Mesefa”. Abiejų šių prekinių ženklų liudijimai yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Pasak Z. Genienės, Klaipėdos krašto muilo fabrikas ir „Mesefa“ veikė tame pačiame pastate, tačiau kaip dvi atskiros gamybos linijos.

Fabrike dirbo 60 darbininkų, buvo gaminami labai gerą paklausą krašte ir Lietuvoje turėję tualetiniai muilai ir skalbimo muilai „Auksinė žuvelė”, „Radium”, „Mesefa”, skalbimo priemonės „Benzit”. Prie fabriko veikusioje laboratorijoje „Mesefa“ buvo sukurtas šampūnas „Neutral”, dantų pasta „Doramad”, gaminami kremai ir odekolonai.

Konkurencijos karas

J. Žukas pažymi, kad ketvirtame dešimtmetyje Klaipėdos muilo fabrikai technine įranga, gamybos efektyvumu ir produkcijos apimtimis gerokai lenkė konkurentus iš Lietuvos. „Dvylika tuomet Kaune veikusių muilo gamybos įmonių negamino nė pusės Klaipėdos fabrikų produkcijos”, – akcentuoja autorius.

„Radium“ – taip vadinosi radioaktyvus, biologiškai
veikiantis „Mesefa“ gamintas muilas ir kremas.

Senoje spaudoje gausu reklamų, kuriose Klaipėdos krašto muilo fabrikas didžiuojasi modernia gamybos įranga ir muilo „Žuvelė“ sėkme: diplomais, sidabriniais ir auksiniais medaliais, iškovotais Lietuvoje ir Paryžiuje.

Aršią konkurencinę kovą iliustruoja publikacija „Tiesa turi laimėti”, kurioje Kauno muilo fabrikas „Marsel“ paviešina savojo muilo su „Paukštelės“ prekiniu ženklu ir klaipėdiečių muilo „Žuvelė“ mėginius, atliktus valstybinėje technikos chemijos laboratorijoje 1930 m. gegužės 26 d.

Iš tyrimų matyti, kad tuometiniai muilai buvo pagaminti iš vandens, riebalinių rūgščių, šarmų, laisvųjų šarmų, pašalinių priemaišų.

Tyrimus apibendrina tokia išvada:

„Aiškiai matyti, kad muilas „Marsel“ su „Paukštele“ turi daugiau riebalų ir todėl jis yra geresnis, jam reikia mažiau vandens ir todėl jis yra ekonomiškesnis, turi mažiau pašalinių priemaišų ir todėl yra geresnės kokybės. Labai gerbiami vartotojai! Neleiskite be reikalo savo pinigų! Reikalaukite visur tiktai aukščiausios rūšies ir geriausios kokybės muilo „Marsel“ su „Paukštele”.

Odą puoselėjo radiacija...

Įdomiai šiandien skamba klaipėdiečių produkcijos reklamose akcentuojami pranašumai, atskleidžiantys, kokie priedai buvo dedami į muilus, kokia buvo jų išvaizda.

„Radium“ – taip vadinosi radioaktyvus, biologiškai veikiantis „Mesefa“ gamintas muilas ir kremas.

„Kremas „Radium“ turi radioaktyvių substancijų, kurios tinkamai masažuojant su „Radium“ kremu, skatina geresnę kraujo cirkuliaciją odoje, dėlei ko pašalinami suglebimo požymiai (raukšlės, kiti odos defektai ir t. t.)”, – skelbta reklamoje.

Muilas „Žuvelė“ taip pat reklamuotas kaip itin geras ir aukštos kokybės, nes pagamintas „branduoliniu“ virimo būdu, natūralios šviesiai gelsvos spalvos.

Odekolonai iš Paryžiaus

Be garsiausiųjų Klaipėdos krašto muilo fabriko ir „Mesefos“ fabrikų, Klaipėdoje keletą metų veikė ir verslininko Davido Merkino įkurtas fabrikas, kurio produkcijos prekinis ženklas buvo „Laivas”.

O 1935 m. Klaipėdos m. adresų knygoje pažymėtos penkios kvepalų gamybos įmonės. Liepų (Libauer) gatvės 4 name veikė dvi įmonės „Brocard & Cie“ ir „Modern”. 1930 metų „Lietuvos aido“ laikraštyje publikuojamos „Brocard & Cie“ reklamos atskleidžia, kad Klaipėdoje veikianti įmonė yra Paryžiaus firmos Lietuvos skyrius.

„Kreipiame gerb. publikos dėmesį į tai, kad mūsų dirbiniai yra gaminami mūsų laboratorijoje Klaipėdoje, pagal mūsų senus, išmėgintus receptus, specialiai tam tikslui parvežtus iš Paryžiaus atsiųstų mūsų žinovų.“ Kita reklama pristato „Brocard & Cie“ produktą – odekoloną „Narcisse”.

Adresų knygoje dar paminėtos Šaulių gatvėje veikusi parfumerijos įmonė „Flora”, Biržos gatvės 5 name – įmonė „Hammonia”, o Turgaus gatvės 19 name – „Fema”.

Sidebar placeholder