Bendradarbiauti su P. Granhojumi, kuris vien pernai įvairiose šalyse surengė apie 100 savo projektų pristatymų, šiuolaikinio šokio propaguotojams - vertinga patirtis.
Autoritetingas choreografas, pasirinkęs kurti nuo Danijos sostinės nutolusiame Arhuse, savo pavyzdžiu įrodė, kad menui ir eksperimentams nebūtina šlietis prie įprastai suvokiamo šalies kultūrinio gyvenimo centro tam, kad galėtų skleistis ir pelnyti susidomėjimą bei pripažinimą net tarptautiniu mastu.
Šis požiūris artimas ir P. Lisauskui, kuris po aktorystės ir šiuolaikinio šokio studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje su šeima įsikūrė Klaipėdoje ir aktyviai dalyvauja meno gyvenime.
Padarė įspūdį
Sėkmė atrankoje jam - malonus įvertinimas, juolab kad P. Granhojus su savo originalia choreografine technika jo akiratyje yra jau seniai.
"Jis yra ne kartą buvęs Lietuvoje, dalyvavęs "Naujojo Baltijos šokio" festivalyje. Pirmąkart pamačiau jos spektaklį, kai buvau tik įstojęs studijuoti šokio. Buvau pripratęs prie šiuolaikinio šokio pastatymų, kurių dalyviai daug juda. Dano spektaklyje artistai ir šoko, ir vaidino, ir dainavo. Efektas padarė didžiulį įspūdį", - sakė P. Lisauskas.
Planuojamas kurti šokio spektaklis "Vyrai ir Mahleris" ("Men &Mahler") - P. Granhojaus ir tarptautinio tinklo "DNA: Development of New Art" koprodukcija. Todėl profesionalių vyrų šokėjų atranka, suplanuota kartu su meistriškumo kursais, buvo surengta Lietuvoje, Čekijoje ir Vengrijoje, atvykti čia buvo prašomi šokėjai ir iš kitų DNA tinklui priklausančių šalių.
Lietuvoje atrankoje dalyvavo 4 šokėjai: be P. Lisausko, jėgas joje mėgino Tomas Dapšauskas, Tautvilas Gurevičius ir Mantas Stabačinskas. Meistriškumo kursuose jie susipažino su dano plėtojama "obstrukcijos technika" (angl. "obstruction technique").
"Padarai kombinaciją, sušoki, o tada tave, tarkime, paima už rankos ir laiko, o tu turi sušokti tą patį derinį. Pamažu šitaip "sustingdo" visą kūną, kol tenka šokti akimis. Beje, jeigu stebėjai žmogų šokantį prieš tai, iš besikeičiančios žvilgsnio trajektorijos nesunkiai suprasi, ar viduje jis šoka, ar ne, - įspūdžiais dalijosi P. Lisauskas. - Buvo įdomu, "skanu", pagalvojau, kad norėčiau bendradarbiauti. Tačiau atsakymo laukiau visą mėnesį. Nuostatos, jog iš kiekvienos šalies turėtų būti atrinkta bent po vieną šokėją, nebuvo."
[CITATA]
Sekmadienį klaipėdietis išvyksta į Arhusą, kur su tarptautine šokėjų grupe repetuos iki kovo 16-osios. Antras etapas gegužę vyks Liublianoje, čia pat birželį suplanuota ir premjera. Klaipėdiečiai pamatyti spektaklį, priminsiantį dramatiškas kompozitoriaus Gustavo Mahlerio gyvenimo peripetijas, galės per tarptautinį menų festivalį "PLArTFORMA".
Lietuviškų pavardžių tarptautiniuose šiuolaikinio šokio projektuose nėra gausu - be kita ko, dar ir todėl, kad mūsų šalyje ši tradicija palyginti jauna. "Šiuolaikinis šokis - puiki terpė stipriosios lyties atstovams, - šypsojosi P. Lisauskas. - Reikalingas, žinoma, juodas darbas su kūnu, bet perspektyvų - daug. Šokio kritikė Vita Mozūraitė yra pastebėjusi, kad Lietuvoje visur šoka tie patys. Merginos - kur kas aktyvesnės."
Virvė ir nykštukai
Be išvykos, P. Lisausko laukia ir kiti kūrybiniai rūpesčiai. Klaipėdos universitete Menų fakultete režisūros subtilybes magistrantūroje kremtantis šokėjas grįžęs ketina statyti spektaklį "Virvė, virvelė, virvytė, virvogalis".
"Kai vesdavau šokio pamokas vaikams, žaisdavome su virvėmis, šitaip prisirinkau įvairios medžiagos. Virve gali ir patraukti, ir pastumti, ir apkabinti, ir pasukti, tai puiki priemonė interakcijai. Šį spektaklį su kolega Dariumi Beruliu statysime po "Žuvies akies" vėliava, - pasakojo P. Lisauskas, ką tik talkinęs šokėjai Ingai Kuznecovai, su kuria viename iš senamiesčio butų pristatė jos baigiamąjį magistrantūros studijų spektaklį - duetą "Ir viskas klojosi kuo puikiausiai".
Planas rudeniui - Kelmės mažajame teatre statyti judesio spektaklį vaikams apie nykštukus. "Inspiracija tapo puiki pasaka, sukurta bendraminčių sahadža jogos propaguotojų. Jos esminė mintis - nykštukai yra persirengę suaugusieji. Ši idėja mane sužavėjo. Užsidedi klouno nosį - ir tu jau nykštukas, - juokėsi P. Lisauskas. - Viena nuostabiausių istorijų - apie draugystę: kaip nykštukai savo noro dėka išgydė mišką, nes, pasirodo, reikėjo apkabinti kiekvieną medį. Kita - apie dalinimąsi: kai vienas nedraugiškas nykštukas nesidalijo rogutėmis su bičiuliais ir dar iš jų atiminėjo, kompanijai vis tiek buvo linksma prasimanius kitokių pramogų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą