Iš mažo Žemaitijos miestelio kilęs 25-erių metų dizaineris Tomas Uktveris žavisi pasaulyje garsiu aukštosios mados kūrėju Žanu Poliu Gotjė. Šiandien jis neabejodamas teigia, jog norą kurti jau nuo mažų dienų įskiepijo prie siuvimo mašinos kartais palinkstanti mama. Jis džiaugiasi turintis žemaičiams būdingo užsispyrimo, kuris padeda jam siekti užsibrėžto tikslo - dirbti taip, kad ateityje turėtų savo mados namus.
Meno potraukį jaučiu jau nuo mažens. Visi mano artimieji jau mokyklos laikais buvo susitaikę su tuo, kad aš būsiu menininkas. Tik tuomet dar nebuvo aišku, kurią meno šaką pasirinksiu. Labai mėgau piešti - tai dariau geriausiai iš visų savo klasės draugų. Tačiau man norėjosi, kad mano sukurtus darbus matytų kuo daugiau žmonių. Taip ir išėjo, kad savo gyvenimą susiejau su drabužių mada.
Mano mama. Dar dabar gerai prisimenu, kaip mano mama siūdavo drabužius su tokia sena siuvimo mašina - "Zingeriu". Kai aš jau norėjau panoms patikti, prašydavau mamos, kad man ką nors pasiūtų tokio, ko kiti bendraklasiai neturi. Jau tuomet norėjau išsiskirti iš kitų. Turbūt visi prisimena prieš 10-15 metų Lietuvoje vyravusią madą - turkiški megztiniai su užrašu "Boos", džinsinės kelnės, vadinamos piramidėmis. Visi vaikščiojo apsirengę pagal vieną kurpalių. O man mama prisiūdavo įvairių gražių liemenių, įdomesnio modelio marškinių. Dažnai persiūdavo ką nors iš savo apdarų.
Kažkaip neturėjau dėl to jokių problemų. Matyt, visi buvo pripratę, kad aš toks, nes mėgdavau "išsišokti" nuo mažų dienų. Pradinėse klasėse, kai griežtai buvo reikalaujama į mokyklą ateiti su uniforma, aš vieną dieną atėjau apsivilkęs tokius šviesius iš aksomo pasiūtus treningus, kuriuos man brolis buvo parvežęs iš Maskvos. Tai būtumėt matę, kas tada dėjosi. Tėvai buvo iškviesti pas mokyklos direktorių, svarstė mano elgesį. Žinoma, gavau ir nuo tėvų nemažai pylos, bet noro išsiskirti vis tiek neišmušė.
Aš ir dabar jaučiuosi balta varna. Bet man tai patinka. Jeigu einu gatve ir jaučiu į mane įsmeigtus praeivių žvilgsnius, aš kaifuoju. Dažnai man sako - "oi, oi, aš tai niekada taip kaip tu apsirengęs neičiau į gatvę". O man nuo to tik geriau - vadinasi, aš išskirtinis. Man nesvarbu, ar praeivių žvilgsniai teigiami, ar neigiami. Juk tiek gera, tiek bloga reklama yra tiesiog reklama. Bet kokiam menininkui jos reikia. Niekada nemėgau ir dabar negaliu pakęsti pilkos masės. Visi mano draugai yra asmenybės.
Juk yra posakis - pagal rūbą sutinka... Jeigu tu esi asmenybė, tu išsiskirsi iš minios. Niekada nenueisi nusipirkti tokio pat daikto, kokį prieš savaitę įsigijo tavo geriausia draugė ar draugas. Deja, ypač tarp merginų tai labai būdinga. Aš net turėjau tokių klienčių, kurios prašė pasiūti tokį pat drabužį, kokį buvau pasiuvęs kitai. Aš niekada negalėčiau to padaryti. Tada aš pats nustočiau gerbti save kaip menininką.
Aš čia kaifuoju. Mane visų pirma čia žavi kitoks klimatas nei, pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame prieš tai gyvenau. Man patinka rūkas, lietus. Labai myliu jūrą, ji mane įkvepia. Galų gale - čia labai gražios merginos. Nors šiaip klaipėdiečiai man atrodo gana uždari, mėgstantys pabūti vieni su savimi. Bet ko čia stebėtis - juk jie kilę iš žvejų. Negaliu pasakyti, kad aš noriu gyventi tik čia, ir niekur daugiau. Nežinau, ar dar ilgai čia pasiliksiu. Aš dar savęs tebeieškau. Tebeieškau savo vietos po saule.
Turiu pakankamai klientų, gal geriau būtų sakyti - klienčių. Visgi moterys labiau rūpinasi savo išvaizda, nori išsiskirti. Ačiū Dievui, uostamiestyje yra moterų, kurios gali sau leisti įsigyti vienetinius dizainerių sukurtus rūbus. Dažniausia klientės užsisako drabužius, bet būna, kad nuperka ir iš kolekcijos. Esu sukūręs tokių, kurių niekada neparduočiau. Aš juos saugau, kaupiu savo archyvą. Jaunam menininkui sunku vien iš kūrybos pragyventi. Sukuosi. Ieškau ir papildomo uždarbio reklamos srityje. Užsienyje įprasta, kad jauni dizaineriai dirba papildomą darbą. Žinau žinomų menininkų, dirbančių gėlių salonuose arba tiesiog drabužių parduotuvėse konsultantais. Užsidirba pinigų, tuomet kuria kolekcijas. Tai natūralu.
Mano stilius yra labai ekstravagantiškas, tokius drabužius labiausiai ir mėgstu kurti. Labiausiai man patinka "rėkiantys" drabužiai. Tokie, kuriais apsirengęs žmogus tikrai neliks nepastebėtas. Visai neseniai vienai klientei pasiuvau ryškios oranžinės spalvos kailinius iki pat žemės. Ėjome su ja gerti kavos. Žmonių reakcija buvo stulbinanti. Argi nemalonu tokioje pilkoje masėje, esant niūriam darganotam orui, pastebėti tiesiog šviečiantį, spinduliuojantį drabužį? Pamatę tuos kailinius daugelis žmonių praeidami nusišypsodavo. Manau, kad klaipėdiečiai išvis yra susipykę su spalvomis. Rengiasi labai blankiai. Tikrai be reikalo, nes spalvos pakelia nuotaiką. Pavyzdžiui kodėl ryte atsikėlus, išgėrus puodą kavos, vaikinui neapsivilkus ryškiai raudonų marškinių? Energijos antplūdis ir nuotaika būtų garantuota visai dienai.
Man labiausiai patinka mano moteris, - juokiasi.
Taip, jau penkti metai draugaujame. Ji gyvena Vilniuje. Susitinkame tik savaitgaliais. Labai pasiilgstame vienas kito. Turiu daug draugių ir Klaipėdoje, su kuriomis labai maloniai bendrauju. Bet jos tik draugės.
Nemanau. Jeigu šeimoje sveiki santykiai ir pagarba vienas kitam... Gal kaip tik vaiko gimimas dar labiau įkvėptų. Aš labai myliu vaikus.
Labiausiai nemėgstu neapykantos ir pavydo. O jeigu kalbėtume apie stilių, manau, kad manęs niekas neerzina. Nebent būna juokinga pamačius nekaip apsirengusį pilietį. Šiaip nepakenčiu prabangaus, bet blogo skonio. Išties yra daug turtingų žmonių, kurie perka bet ką, svarbu, kad brangu, ir rengiasi bet kaip. Tuomet būna liūdna. Iš tikrųjų gali būti patys pigiausi drabužiai, bet jie gali atrodyti labai skoningai.
Čia vadinsis "pasaulis pagal Tomą"? Visoms moterims siūlyčiau šį pavasarį būtinai nusipirkti dvejas naujas kelnes - vienas siauras, cigaretės formos, kitas - labai plačias. Turėtų vyrauti šviesios spalvos. Ypač madinga šiemet balta spalva. Originalūs žmonės neturėtų atsisakyti rėkiančių, ryškių spalvų. Nereikia bijoti jų derinti. Tarkim, segite languotą oranžinės ir raudonos spalvos sijoną ir vilkite violetinį švarką. Moterims madingos labai didelės skrybėlės ir ilgi batai. Yra siuvami specialūs ilgi batai, su kuriais nebus karšta net vasarą. Sijonai turėtų būti arba labai trumpi, arba labai ilgi. Labai madingi liaudies motyvai, nebūtinai lietuvių, gali būti ir indėnų. Vis dar bus madingas linas. Siūlyčiau puoštis gintariniais papuošalais, nes aukštojoje madoje jis labai vertinamas. Galų gale palinkėčiau visiems originalumo. Juk beveik kiekviena moteris moka megzti. Kas gali būti gražiau už pačios numegztą niekur nematytą drabužį? O svarbiausia - kibirkštėlės akyse ir šypsena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą