Kaip padėti draugei?

Nesu įsitikinęs, bet manau, kad mano draugei depresija. Tik kaip jai padėti? Žinau, kad jai to sakyti negaliu, nes ji nepripažins, o tik įsižeis. Pasidomėjau, kokie simptomai būdingi šiai ligai, ir jie pasirodė labai panašūs į tuos, kuriuos pastebėjau pasireiškiant mano draugei. Pastaruoju metu ji tapo visai neatpažįstama. Nenori kalbėtis, dažnai keičiasi nuotaika, nebežiūri į gyvenimą kaip anksčiau. Paskutiniu metu paprašė ją palikti, nes nebenori su manim būti. Tapo uždara, neišsipasakoja, sako, kad jaučiasi puikiai, nors aš suprantu, kad kažkas negerai, nes kartu buvom 13 metų. Paskutinieji buvo kitokie. Prašau patarti, ką man daryti. Labai dėkingas.

Atsako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė

Sveiki,

13 metų kartu - tikrai ilgas laikotarpis. Ar Jūsų partnerei depresija, ar ne - tą pasakyti gali tik specialistas.

Dauguma moterų iš prigimties yra kantrios. Galima tik numanyti, kodėl, tiek metų buvusi viskuo patenkinta (kaip supratau iš laiško), dabar ji nebenori su jumis būti, kalba apie skyrybas, tuo pat metu tikindama, jog "jaučiasi puikiai". Tai gali turėti daug prasmių, tarp jų - ir pagalbos šauksmo.

Jeigu moteris po tiek bendro gyvenimo metų siūlo vyrui ją palikti, išsiskirti, pirmiausiai, manau, vyras galėtų savęs paklausti: "Kas nutiko mūsų santykiams? Ar aš pats galėjau prie to kaip nors prisidėti?"

Jūs bijote su ja kalbėtis, nes manote, kad ji nepripažins, jog jaučiasi blogai, ir įsižeis dėl jūsų "diagnozės". Vis dėlto pokalbis neišvengiamas. Jeigu jaučiate atsakomybę už jus abu, inicijuokite jį. Svarbiausia - apsieikite be abipusių kaltinimų, išvadų ir etikečių: "Tau - depresija", "Tu - egoistas" ir pan. Jeigu vienas kuris karščiuojasi, kitas juo labiau turi išlikti ramus, antraip dialogas neturi prasmės.

Ramiai jos paklauskite: "Kas, tavo nuomone, mūsų santykiuose yra ne taip? Kokių tavo lūkesčių aš nepatenkinu? Ko mums trūksta?" Ne tik išklausykite, bet ir pasakykite tai, ko Jūs pats pasigendate judviejų santykiuose.

Kartais išoriniai sunkios emocinės būklės požymiai, apie kuriuos jūs perskaitėte ir atpažinote kaip ligos simptomus, aiškiai rodo tik viena: moteris nelaiminga. Jai kažko trūksta. Gali būti, kad ji sutrikusi ir pati nežino, kas vyksta: ar jai pačiai kažkas negerai, ar santykiai jos nebetenkina... Išties vyrui sunku suprasti, kas vyksta subtiliame moters pasaulyje. Šiaip ar taip, uždarumas, permaininga nuotaika, nusivylimas gyvenimu - tokia moters būsena yra SOS signalas.

Grįžkime prie pradžios. Jeigu pasikalbėjus paaiškės, jog partnerė Jus myli, bet kenčia dėl savo pačios psichologinių problemų, supraskite, jog didžiausia Jūsų galima pagalba jai - būti šalia ir ją palaikyti.

Kad galėtų perprasti ir spręsti iškilusias psichologines problemas, jūsų draugė turi suvokti, jog kiti jai nepadės tol, kol ji pati nenorės sau padėti. Tik tuomet, kai pripažins, jog viena susitvarkyti negali, ji priims jūsų pagalbos ranką. Ją laikydama, tikiuosi, kreipsis į žmogų, kurio žinios ir patirtis gali jai padėti geriau pažinti save.

Nutylėti, neaptarti, neįvardyti ir nesuvokti dalykai galiausiai virsta didelėmis problemomis. Jos tūno tarsi po vadeniu - ir jas būtina iškelti į paviršių, kad taptų matomos.

Psichologas Henris Milleris (Henry Miller) yra pasakęs, jog kiekvienas žmogus savaip kuria savo likimą, ir niekas negali jam padėti, - nebent gerumu, dosnumu ir kantrybe. Jei mylite savo partnerę, nepalikite jos nuošalyje. Tiesiog nepalikite jos ramybėje, kol neišsiaiškinsite, kas jai negerai. Taip jai parodysite, kad ji Jums vertinga, reikšminga ir brangi, patvirtinsite, kad nepaliksite jos bėdoje, kad ir kas nutiktų.

Linkiu Jums stiprybės.