Kai mirė vyras, mano dukrai tebuvo septyneri, ji tapo mano gyvenimo prasme. Mergaitė neturėjo kitų draugių, aš – taip pat, nors puikiai supratau, kad vieną dieną ji sutiks savo žmogų ir aš turėsiu būti toliau. Jos pasirinkimui nepritariau, tačiau iškėliau vestuves, derinausi prie jos vyro, kiek galėjau, padėjau auginti anūkėlį, tačiau ji man visą laiką buvo atžari, o kai pasakiau, jog man skaudu žiūrėti, kaip jos vyras su ja elgiasi, dukra pasakė, kad dingčiau iš jos gyvenimo. O aš juk noriu, kad ji būtų laiminga, noriu ją apginti, padėti jai atgauti savigarbą, tačiau tapau didžiausiu jos priešu. Ar galėtų kas nors patarti, kaip susigrąžinti dukrą?
Psichologas dr. Marius Daugelavičius:
Sprendžiant iš jūsų trumpai aprašytos situacijos, dukra jums yra tapusi pagrindiniu jūsų minčių, jausmų, išgyvenimų ir dėmesio objektu. Jūs galvojate apie ją, išgyvenate dėl jos, rūpinatės, kad jai būtų geriau.
Viskas, ką pasakojate, yra apie jūsų dukterį.
Tačiau visame tame nematyti jūsų pačios, jūs tarsi pamirštate save, savo gyvenimą. Išeitų, jog gyvenate ne savo gyvenimą.
Kad ir kaip skaudu tai būtų, bet mūsų vaikai išauga. Ir jie pradeda gyventi savo gyvenimą. Ir ne mums spręsti, ar jis teisingas ar ne.
Kiekvienas žmogus turi šventą teisę į savo gyvenimą, kad ir koks jis būtų.
Jis turi teisę klysti, daryti sprendimus ir elgtis taip, kaip jam atrodo teisinga.
Jūs tiesiogiai nerašote, bet galima suprasti iš konteksto, kad tam tikru momentu, galbūt ilgą laiką, bandėte kontroliuoti savo dukterį, sakyti jai, ką reikia daryti, ko ne, kas teisinga, kas ne.
Visa tai normalu, kol vaikas yra vaikas. Bet galbūt jūs nepastebėjote ribos, kada vaikas jau tapo suaugusia moterimi?
Taip tarp jūsų pamažu radosi priešiškumas, šaltumas bei konfliktai.
Dabar jūsų dukra yra visiškai susiformavusi asmenybė ir turi savo gyvenimą, kurio nenori keisti. Galbūt tai jos likimas – šiurkštus vyras? Juk turbūt neatsitiktinai jiedu susitiko? Galbūt jai lemta susidurti su tokiomis problemomis ir išmokti pačiai jas spręsti?
Kuo labiau jūs susitaikysite viduje su tuo, kad dukra turi savo gyvenimą, savo likimą bei teisę gyventi taip, kaip ji mano esant teisinga, tuo labiau jūs išlaisvinsite savo meilę jai nuo pykčio, nuoskaudų, noro teisti bei kontroliuoti.
Tai yra kelias tarpusavio supratimo bei abipusio artumo link.
Rašyti komentarą