I.
„<...Laba diena. Noriu sužinoti ar turiu atlikti kokius nors notarinius dokumentų perrašymo ar kitokius veiksmus nekilnojamojo turto (BUTO) perėmimui, numirus Rentos Gavėjui, kai pagal IŠLAIKYMO IKI GYVOS GALVOS SUTARTĮ Rentos Gavėjas yra perdavęs BUTĄ Rentos Mokėtojui asmeninėn nuosavybėn. Ar tai reiškia kad mirus Rentos Gavėjui butas automatiškai tampa Rentos Mokėtojo nuosavybė ar tam reikia dar atlikti kažkokius dokumentų tvarkymo veiksmus. Jeigu taip, tai ar yra koks terminas nuo Rentos Gavėjo mirties, per kurį reikia tai atlikti. Lauksiu atsakymo. Ačiū. Irena...>“.
Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.460 straipsnis, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo faktas privalo būti išviešinamas, registruojant jį VĮ „Registrų centras“.
Šiuo atveju išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaroma ir tvirtinama notarine tvarka, todėl po rentos gavėjo mirties patartina kreiptis į notarą, kuris patvirtino išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Rekomenduojama su savimi turėti Rentos gavėjo mirties liudijimą, jeigu tokios galimybės yra. Remdamasis juo notaras išduos liudijimą, kad mirus rentos gavėjams, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pasibaigė.
Minėtas dokumentas turi būti teikiamas ir užregistruojamas VĮ„Registrų centras“. Po šio veiksmo bus panaikintas įrašas apie išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir mirusio rentos gavėjo perduotas turtas neteka minėto suvaržymo.
II.
„<...Situacija tokia, kad esame 3 vaikai šeimoje,tėvai išsiskyrę senai ir mama paliko butą tėčiui išeidama. Tėtis mirė prieš 5 metus,bet bute gyveno močiute, jo mama dar 3 metus. Kai mirė butas paliko nežinau kam. Ją prižiūrėjo paskutinis mano brolis,gal jam ir yra užrašytas butas, bet jis niekam nieko nesako. Po močiutės mirties, brolis pasiėmė butą ir nuomoja. Dalintis nenori, sako neturiu jums sumokėti pinigų ,jisprižiūrėjo močiutę paskutinius 2 metus.
Klausimai būtų:
Kaip galima būtų sužinoti kam paliktas tas butas?
Ar mes turime kokių galimybių butą dalinti į 3 dalis?
Jei taip tai nuo ko reikėtu pradėti?
Jis dabar gauna pelną iš buto, ar ta suma galima būtų dalinti taip pat?
Jei butas buvo jam užrašytas močiutės, tai jau nėra jokiųšansų dalintis? Mes net nežinom kaip iš tėčio ar jis buvo perrašytas ant močiutes ar negali būti, kad tiesiog vis dar yra ant tėčio vardo ir paliktas kaip palikimas vaikams? Kaip tai sužinoti?
Ačiū, lauksiu nors kokių žinių...>“.
Vertinant skaitytojos pateiktą situaciją, siekiant išsiaiškinti nekilnojamojo turto (buto) priklaususio skaitytojos mirusiam tėvui juridinę situaciją,patartina kreiptis į VĮ„Registrų centras“.
Pateikus prašymą dėl informacijos apie šį nekilnojamąjį turtą pateikimo, pridedant skaitytojos ir jos tėvo giminystės ryšį įrodančius dokumentus, VĮ „Registrų centras“ tūrėtų suteikti informaciją apie skaitytojos tėvo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Gautame nekilnojamo turto registro išraše su istorija bus pateikti juridiniai ir kiti faktai, nurodantys kam šiuo metu šis turtas priklauso. Remiantis šiuo išrašu taip pat bus galima spręsti ar turtas po tėvo mirties bent vieno iš trijų vaikų ar močiutės paveldėtas ar galbūt jo niekam nepaveldėjus (tame tarpe ir bute gyvenusiai močiutei), šiuo metu jau priklauso valstybei ir jį kaip turtinį vienetą administruoja VĮ „Turto bankas“.
Sužinojus buto padėtį t. y. ar jis buvo bent vieno iš paveldėtojų priimtas ir paveldėtas bus galima daryti išvadą ar bet kuris iš esamų šiandienos paveldėtojų turi teisę į šį turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 1 d. reglamentuoja, kad paveldima pagal įstatymą ir testamentą. Šiuo atveju jeigu butas nebuvo paliktas nė vienam iš vaikų ar močiutei testamentu, jis turėtų būti paveldimas 3 įstatyminių paveldėtojų pagal įstatymą, lygiomis dalimis.
Nė vienam iš esamų paveldėtojų nesikreipus po tėvo mirties per 3 mėn. pas notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo – šiandien būtina kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Jeigu faktinės aplinkybės patvirtintų, kad butas buvo paliktas skaitytojos broliui testamentu, rentos sutartimi, padovanotas, pastarasis nebegali būti paveldimas kitų likusiųjų įpėdinių, nebent testamentas ir kiti sandoriai, kuriais turtas buvo perleistas būtų ginčijami teisme.
Kalbant apie skaitytojos brolio gaunamas pajamas iš nuomojamo buto, akcentuotina, jog teisėtai verstis nuomos veikla jis galėtų tik būdamas buto savininku ir turėdamas teisę šiuo butu naudotis, jį valdyti, juo disponuoti.
Jeigu tenkinamos ankščiau minimos sąlygos – nuomos pajamos gaunamos teisėtai ir priklauso tik nuomotojui – skaitytojos broliui, todėl negali būti dalinamos likusiems broliams, seserims.
Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Advokatės Ramunės Juškaitės kontora
Advokatė/teismo mediatorė Ramunė JUŠKAITĖ
tel. Nr. +370 677 98155
Facebook: https://www.facebook.com/advokates.ramunesjuskaites.kontora/?modal=admin_todo_tour
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą