"Mano vyras - šykštuolis"

"Mano vyras - šykštuolis"

Man 45 m. Prieš pusantro mėnesio ištekėjau antrą kartą, vyrui 54 m., jis našlys.

Mano mylimasis draugystės pradžioje buvo labai dėmesingas, supratingas, jautrus, galvojau, kad tai tas žmogus, su kuriuo galėsiu nugyventi likusį gyvenimą. Dabar gyvenu pas jį, dažnai perku maistą, jį gaminu, kartu tvarkome, valome namus.

Pas mano mamą liko gyventi mano nepilnametis sūnus (15 m)., jais rūpinuosi, t. y. perku maistą, drabužius, moku už buto išlaikymą ir t.t. Sūnaus atsivežti vyras kaip ir neleidžia, t. y. nurodo tai vieną, tai kitą priežastį.

Vyras moka už savo namo išlaikymą, žemę, kt. paslaugas. Maistą perka tik sau, manęs nepaklausia, ar aš ko nors pageidaučiau, žino, kad esu vegetarė ir jo maisto nevalgysiu.

Atvyko į mano sūnaus gimtadienį paaugliui nenupirkęs net smulkmenos.

Kai ištekėjau, mano buvęs vyras (iš pirmos santuokos) pareikalavo dovanoto man automobilio. Dabartinis pasakė, kad nesikiš, nes tai ne jo reikalas ir jis neturi pinigų prasidėti, net nepasiūlė į darbą nuvežti su savo automobiliu, nepasiūlė jokios pagalbos, bet pažymėjo, kad dabartinį automobilį, kurį įsigijo prieš tris mėnesius, pakeis į dar prabangesnį, tai yra kurio vertė bus 50 000 Lt.

Maniau, kad šeimyninis gyvenimas turi būti be egoizmo, viskas turi būti bendra, vienas kitam turime padėti, stengtis teikti džiaugsmo ir malonumo, tikėjau, kad visi rūpesčiai, skausmai ir vargai turi būti bendri ir juos išgyvensime ir pasidalysime lygiomis dalimis...

Bijau net pagalvoti: nejaugi mano vyras šykštuolis?

Iš vyro išsikrausčiau, nes jis pradėjo keistai elgtis, t. y. miegodavo pirmame aukšte prie televizoriaus, dvi savaites iš eilės visiškai neprisidėjo prie maisto (nors aš jį ir anksčiau pirkau tik jam, nes mėsos nevalgau - esu vegetarė) ir t. t.

Paskutinio pokalbio metu jis pasakė, kad yra per silpnas, neapskaičiavo savo galimybių, kad lygis ne tas (aš išsilavinusi, o jis ne)...

Buvau užsukusi po trijų dienų, bandžiau taikytis, įėjusi į namą nustėrau: jis buvo nešildomas, lemputės išsuktos, o mano sutuoktinis paėmė pinigus už man paskutinį kartą įpiltus degalus.

Nerandu dvasinės ramybės, nes niekaip negaliu pamiršti, kaip vyras užsikabinęs vonioje skaičiuodavo pinigus, jei pirkdavo atsigerti vandens, tai tik sau, ir t. t.

Ar pinigai, padėti ant "gyvenimiškų svarstyklių", gali nusverti pagarbą, supratimą, meilę? Niekaip negaliu atsakyti sau į šį klausimą. Ačiū už supratimą, dėmesį ir atsakymą. Su pagarba Džovana

 

Atsako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

 

 

 

 

 

Sveiki, Džovana,

suprantu Jūsų nusivylimą ir suglūmimą dėl to, kad sudužo puoselėtos svajonės. Tikėjotės iš antrosios santuokos pagarbos, supratimo, bendrumo sprendžiant įvairiausius gyvenimo klausimus, tačiau susidūrėte su vyro šykštumu, abejingumu asmeniniams Jūsų poreikiams, interesams bei problemoms.

Tvirtos santuokos pagrindas - partnerių pagarba vienas kitam, tarpusavio supratingumas, gebėjimas rasti kompromisus konfliktinėse situacijose, panašūs interesai bei vertybės.

Sprendžiant iš Jūsų laiško, judviejų su vyru gyvenimiškos vertybės ir interesai visiškai skirtingi. Jums gyvenime yra svarbu pagarba, supratingumas, meilė, bendri rūpesčiai, o jūsų vyrui - jo asmeninė finansinė gerovė. Kaltinti vienam kitą dėl to beprasmiška, nes į tą patį reiškinį žiūrite iš skirtingų pozicijų. Tokios santuokos nuo pat pradžių yra pasmerktos nesėkmei.

Dar prieš susituokiant reikėjo daugiau laiko skirti tam, kad pažintumėte vienas kito vertybes. Juo labiau kad kiekvienas į antrąją santuoką atėjote jau susiformavusios asmenybės, su tvirta pasaulėžiūra.

Rimtas negatyvus signalas, dėl kurio reikėjo susimąstyti, buvo tai, kad Jūsų nepilnametis sūnus nebuvo priimtas į tarpusavio santykius. Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas būtų namuose: šalia, kartu. Jūsų vyro reikalavimas, kad jis negyventų su Jumis, netgi draudimas lankytis pas Jus namuose - egoistiškas ir aiškiai bylojo, kad savo poreikius jis iškelia aukščiau kitų. Kai sutuoktinis iškelia savo poreikius aukščiau partnerio poreikių, iš to nieko gero negalima laukti.

Jūsų vyrui net nesvarbu, kaip Jūs jaučiatės, nors Jūs pati ant kortos dėl savo santuokos pastatėte labai daug.

Egoistinis savo poreikių iškėlimas greitai persimeta į visas asmeninio gyvenimo sritis. Tai aiškiai matyti iš situacijų, aprašytų Jūsų laiške.

Suprantu, kad Jums sunku pripažinti antrąją nesėkmę, bet liaudies išmintis byloja: geriau būti vienam nei su bet kuo.

Be to, Jūs ne viena: turite sūnų, kuriuo reikia pasirūpinti. Per tą laiką, kol gyveno be Jūsų, su močiute, jis galbūt sukaupė savo nuoskaudų ir nusivylimų. Manau, kad Jūs su sūnumi turite apie tai pasikalbėti, jei nenorite prarasti su juo ryšio.

Stiprybės Jums susigrąžinant artimus žmones.

Klausimus prašome siųsti [email protected]

Dėl individualios konsultacijos prašome teirautis tel. 8 685 78601.

Sidebar placeholder