Atsako Vilma MAŽEIKIENĖ, psichologė psichoterapeutė
Pirmą žingsnį jau padarėte
Sveiki. Jūsų situacija Jums turbūt atrodo beviltiška ir kelia bejėgiškumo jausmus. Jūs jaučiatės be galo vienišas ir izoliuotas. Ir tai normalu, kol aktyviai neieškosite pagalbos. Pirmą žingsnį jau padarėte - parašėte į redakciją ir pasidalinote su mumis savo skausmu bei problemomis. Jums tik 13 metų, tad dėkojame už drąsą ir pasitikėjimą.
Turbūt koks pašalietis, pasiskaitęs Jūsų istoriją, lepteltų: "Ir ką gi tas vaikis gali padaryti?" Aš jam paprieštaraučiau sakydama: "Gana daug."
Pirmiausiai - reikia drąsiai prabilti apie tai, kas dedasi Jūsų šeimoje, t. y. apie smurtą prieš mamą. Jokiu būdu netylėkite ir neslėpkite to, nes daugumos tokių šeimų didžiausia bėda ir yra ta, kad jos slepia nuo aplinkinių tiesą. Tad, savaime aišku, kitiems yra sunku padėti.
Kas gali būti tie kiti žmonės? Patys įvairiausi: nuo kaimyno iki tetos, senelių ir kitų artimųjų. Jei ir jie lieka abejingi Jūsų pasakojimams, yra mokykla. Nereikėtų bijoti nueiti pas klasės auklėtoją ar mokyklos socialinę pedagogę.
Socialinė pedagogė yra tas žmogus mokykloje, kuri kaip tik ir padeda vaikams bei paaugliams tokiais klausimais, bendradarbiauja, reikalui esant, su kitomis įstaigomis, kurios gina vaikų bei paauglių teises, pirmiausiai - teisę gyventi saugioje aplinkoje tiek fizine, tiek psichologine prasme.
Taip pat norėtųsi Jums pasakyti, kad dabar už buitinį smurtą prieš kitą asmenį yra baudžiama pagal įstatymus. Ir jūsų tėtis gali būti nubaustas už mamos mušimą, jei smurto metu būtų iškviesta policija. Jei Jūsų mamai neužtenka drąsos barnio metu išsikviesti policijos pareigūnų, tai galite padaryti ir Jūs.
Gaila, kad vaikams reikia taip anksti suaugti ir būti tėvais savo tėvams. Jūs daug ką galite padaryti, bet reikia atsikratyti vaiko-paauglio vaidmens ir truputį anksčiau suaugti, kad padėtumėte mamai ir, aišku, tėčiui, nes nevaldoma jo agresija - tai nevisavertiškumo, neišspręstų psichologinių, o gal jau psichinių problemų padarinys.
Šiaip ar taip, jokie suaugusiųjų konfliktai bei nesutarimai neturi būti sprendžiami smurtaujant. Dėl to neturi kentėti šeimoje augantys vaikai. Atminkite: Jūs nesate kaltas dėl nesusiklosčiusių tėvų tarpusavio santykių, nesate kaltas, kad tėčiui nesiseka gyvenime, nesate kaltas, kad mušama Jūsų mama. Tai suaugusiųjų nemokėjimas įveikti savo asmeninių sunkumų.
Gaila, kad visa tai Jums tenka matyti, bet tikiuosi, kad Jūs nepasiduosite. Kad ir kokia būtų ši situacija - tegu ji tik dvasiškai sustiprina Jus.
Sakoma, kad žuvėdros - tai žmonių svajonės. Noriu palinkėti, kad Jūs turėtumėte savo svajonę, subrandintą širdyje. Tegu ji laisvai sklando ore ir tegu niekas negali jos sutrypti. Saugokite ją, niekada jos neišduokite, ir būsite pats laimingiausias žmogus. O po daugelio metų šį košmarą prisiminsite kaip sapną.
Padarykite antrą žingsnį
Atsako Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro Specializuotos pagalbos centro socialinė darbuotoja Odeta Skirmantaitė
Noriu padėkoti Tau už nuoširdų laišką. Labai svarbu, kad ieškai pagalbos. Laukiame Tavęs ir Tavo šeimos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre, kur galėsime nuoširdžiai pasikalbėti, aptarti galimus problemos sprendimo būdus, pasikonsultuoti su specialistais.
Mūsų centro adresas - Smilčių g. 6 (Melnragė). Jis dirba nuo pirmadienio iki penktadienio 9-17 val.
Pagalbos galite kreiptis ir telefonu.
Galima paskambinti į centrą tel. (8 46) 350099, mob. 8 618 01464
arba į Psichologinės pagalbos tarnybą:
Jaunimo linija (budi savanoriai) - 8 800 28888 (I-VII visą parą);
Vaikų linija (budi savanoriai profesionalai) - 116 111 (I-VII 11-21 val.);
Rusų kalba (pagalba skirta paaugliams ir jaunimui) - 8 800 77277 (I-V 16-20 val.);
Pagalbos moterims linija (budi profesionalai, savanoriai) - 8 800 66366 (I-VII 10-21 val.)
Pagalba internetu:
www.vaikulinija.lt (atsako per 2 dienas);
www.jaunimolinija.lt/laiskai (atsako per 2 dienas);
[email protected] (atsako per tris dienas).
Esantiems šalia: kaip atpažinti signalus
Kaip aplinkiniams suaugusiems žmonėms (klasės auklėtojui, kaimynui, giminaičiui, šeimos draugui) atpažinti, kad vaikas yra smurto šeimoje liudytojas? Ar esama kokių nors elgesio požymių? Kaip elgtis atpažinus? - klausiame Specializuotos pagalbos centro socialinės darbuotojos Odetos Skirmantaitės.
Vaikas, matantis smurtą savo šeimoje, patiria psichologinį stresą ir įtampą. Vienas iš signalų gali būti bloga nuotaika, kuri pasireiškia bejėgiškumu, liūdesiu, pykčiu, nerimu, nesaugumo jausmu, nepasitikėjimu kitais žmonėmis, ypač vyriškąja lytimi.
Dar vienas signalas gali būti, kai vaikas nebenori užsiimti savo mėgiama veikla, bendrauti su draugais, atlikti savo pareigas, pvz. nebeatlieka namų darbų.
Išduoti patiriamą arba matomą smurtą gali ir kūno kalba: susigūžimas, sukryžiuotos rankos ir kojos, krūptelėjimai pakėlus balso toną, taip pat agresyvus vaiko elgesys.
Jeigu įtariate, kad vaikas gali patirti arba būti smurto artimoje aplinkoje liudytojas, pasikalbėkite su juo apie tai. Pasakykite, kad iš tam tikrų ženklų pastebite pasikeitusį jo elgesį ir norite žinoti, kas vyksta. Svarbu padrąsinti vaiką kalbėti, nes pasakyti apie savo šeimos sunkumus jam gali būti gėda ir baisu. Taip pat pasiūlykite jam reikiamą pagalbą.
Kaip vaikystėje matyti vaizdai, kaip tėvas muša mamą, paveiks žmogaus psichiką? Kokių sunkumų jis gali turėti? Ar tiesa, kad vaikai, matę smurtą tėvų santykiuose, turės tų pačių problemų suaugę?
Tai gali išaugti į nevisavertiškumo kompleksą, baimę kurti šeimos santykius arba priešingai - norą kurti tokį patį šeimos modelį, koks buvo ir jo šeimos.
Žmonės, kurie vaikystėje patyrė arba matė smurtą šeimoje, suaugę linkę nepasitikėti savimi, dažnai kaltina save, yra uždari, o savo galią sustiprina valdydami kitus žmones.
Tam galima užkirsti kelią, jeigu šeima įvardins savo problemą ir imsis veiksmų ją sprendžiant.
Svarbu, kad šeima šiame kelyje neliktų viena ir kreiptųsi pagalbos.
Specializuotos pagalbos centre suteikiama nemokama socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba.
Verta žinoti
Smurtauja prieš kitus tie, kurie:
* patys patiria smurtą;
* yra patyrę smurtą vaikystėje;
* smurtas buvo įprastas ir skatinamas elgesio modelis artimoje aplinkoje: pavyzdžiui, vaikystėje ar paauglystėje turėdavo gintis ir ginti motiną, brolius, seseris nuo smurtaujančio tėvo; sumušęs tėvą susilaukdavo pagyrimo;
* smurtautojas buvo (yra) vienintelis artimas ir mylimas žmogus, autoritetas;
* yra ištikti psichologinės krizės (įvairių aplinkybių nulemti asmenybės sutrikimai: emocinis nestabilumas ir pan.);
* turi įsigalėjusias klaidingas nuostatas, pavyzdžiui, kad fizinė jėga yra galios įrodymas, pranašumas prieš kitus.
Keisti smurtautojo elgesį - ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir paties smurtautojo pastangų bei motyvacijos.
Būtina keisti smurtautojo savivoką (požiūrį į save) ir išmokyti naujų įgūdžių.
Pagrindiniai smurtaujančiųjų elgesio keitimo uždaviniai:
mokyti atpažinti savo jausmus, reakcijas,
analizuoti netinkamus elgesio būdus, galimas jo priežastis bei pasekmes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą