"Nežinau, kas darosi mano mintyse. Su draugu esame kartu jau beveik 4 metus. Metai, kai susižadėję. Kitąmet planuojame vestuves. Nežinau kodėl, bet pastaruoju laiku man į galvą lenda mintis, kad galbūt aš jo nemyliu... Po to iškart ateina mintis, kad tai neįmanoma. Aš gi jį myliu! Neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Nerimas ir baimė spaudžia krūtinę, ašaros byra, kai pagalvoju, kad galiu jį prarasti! Žinau, kad ir jis mane myli! Bet iš kur tos mintys, kodėl jos neleidžia ramiai gyventi? Patarkite, kas su manimi ne taip. Ar tai gali būti depresija? Nebežinau, ką ir begalvoti."
Atsakė psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė:
Visa tai, ką Jūs išgyvenate, yra priešvedybinis nerimas bei liūdesys. Apie jį retai kalbama, nes niekas nenori prisipažinti, kad jiems liūdna, kad jie bijo.
Taip, prieš vedybas išgyvenamas nerimas, baimė, liūdesys. Tai normalus, natūralus reiškinys.
Kodėl sukyla niūrios emocijos prieš tokį džiaugsmingą įvykį?
Santuoka yra stresą keliantis įvykis. Daugeliui porų sunku atlaikyti pasirengimo įtampą. Jaunavedžiai dažnai patiria depresyvią nuotaiką ir dėl to, kad pervargsta planuodami tuoktuvių iškilmes.
Leiskite sau pailsėti. Atsitraukite nuo vestuvių planavimo proceso ir tiesiog pasimėgaukite buvimu dviese.
Nerimą, baimę gali kelti ir didelė atsakomybė. Santuoka - tai tam tikras atskaitos taškas, nuo kurio prasideda dideli gyvenimo pokyčiai. Kas bus po šio atskaitos taško, kaip klostysis tas naujasis gyvenimas, - kas žino, negalime tiksliai numatyti. Ar santykiai bus darnūs, ar viskas bus gerai? O kas, jeigu?.. Panašūs klausimai, svarstymai, abejonės ir skatina jūsų nerimą.
Kad jūs svarstote, nerimaujate, abejojate, yra ne tik normalu, bet net ir reikalinga. Santuokos įsipareigojimai sudėtingi. Galbūt jie pareikalaus iš dalies apriboti asmeninę laisvę. Pasikalbėkite apie tai su savo partneriu. Aptarkite, kaip abu įsivaizduojate sutuoktinių pareigas šeimoje. Padėkite vienas kitam susiorientuoti, ko tikitės vienas iš kito ir iš bendro gyvenimo, pabandykite įvertinti, ar realūs šie lūkesčiai.
Neišsigąskite jausmų sąmyšio prieš santuoką, tačiau neignoruokite jo, nelikite su šiuo sąmyšiu viena. Leiskite sau jausti, ką iš tiesų jaučiate, ir pasikalbėkite apie tai su žmogumi, kuriuo pasitikite.
Bendrauti vienam su kitu atvirai, nuoširdžiai, dalintis savo jausmais, taip pat ir nerimu, - tai parodyti pasitikėjimą, kuris santuokoje bus labai reikalingas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą