Tai ne žaidimas

Problemos mastas

Savižudybių prevencijos srityje dirbančių specialistų žiniomis, šiuo metu savęs žalojimo atvejų Lietuvoje iš tiesų yra padaugėję, todėl mokyklose tėvams dalijami informaciniai lapeliai su rekomendacijomis, kaip atpažinti neadekvatų vaikų elgesį, kaip į jį reaguoti ir kur kreiptis pagalbos (daugiau - www.vpsc.lt, www.vaikulinija.lt).

Šios iniciatyvos autorius Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička "Vakarų ekspresui" sakė, jog minėta informacija yra prevencinė priemonė, kuria siekiama padidinti suaugusiųjų (tėvų ir pedagogų) budrumą.

PRIEŽASTYS. Savižudybių prevencijos biuro vadovas teigia, jog savižalos atvejai nebūtinai yra susiję su interneto "žaidimais". Gali būti, kad šiuo metu jų užfiksuojama daugiau todėl, kad tėvai atidžiau stebi savo vaikus ir dažniau kreipiasi pagalbos.

Ar reikia "pavojingų žaidimų" problemą išsamiau aptarti viešumoje? Dalis visuomenės mano, jog būtina skambinti pavojaus varpais, kiti teigia, kad tai gali sukelti grandininę reakciją ir dar labiau paskatinti vaikų smalsumą bei norą išbandyti tai, kas draudžiama ir apie ką visuotinai kalbama.

"Savižudybių skaičiaus padidėjimo nėra fiksuojama, tačiau esama signalų apie dažnesnius nei įprastai savižalos atvejus, - sakė M. Strička. - Savižalos atvejai nebūtinai yra susiję su minėtais "žaidimais". Gali būti, kad šiuo metu jų užfiksuojama daugiau todėl, kad tėvai budriau seka savo vaikus ir dažniau kreipiasi pagalbos."

Savižudybių prevencijos biuro vadovo teigimu, "žaidimai" nėra įgavę epidemijos masto ir duomenų apie kokią nors veikiančią organizuotą grupę neturima.

"Šis reiškinys nenaujas, jis buvo užfiksuotas prieš pusantrų metų Rusijoje, - sakė M. Strička, - jo esmė - įtraukimas į užduočių atlikimą (pirmą, antrą, trečią lygį) per įbauginimą. Pastaruoju metu kažkas tuos "žaidimus" pasigavo pas mus."

Reikiamos tarnybos, anot specialisto, stebi situaciją, analizuoja. Pasitaręs su Švietimo ministerijos atstovais, psichologais, psichiatrais, kitais specialistais, Savižudybių prevencijos biuras nutarė perspėti mokyklų pedagogus ir tėvus, kad atidžiau stebėtų vaikus.

M. Stričkos manymu, pernelyg detalus problemos aprašymas žiniasklaidoje gali virsti meškos paslauga. Savižudybių prevencijos biuro vadovas teigė pritariantis psichologui Pauliui Skruibiui, kuris šios temos populiarizaciją palygino su gandais apie banko griūtį.

Specialistas tėvams pataria: jeigu pastebėjote, kad vaikas yra įbaugintas - kreipkitės į policiją; jeigu matote, kad vaikas save sužalojo - pasikalbėkite su juo apie tai. "Akivaizdu, kad save žalojantis vaikas turi emocinių sunkumų, jaučiasi nesaugus. Jeigu tėvai mano, kad jų poveikis nėra veiksmingas, tuomet jiems reikia kreiptis į psichologus", - akcentavo pokalbininkas.

Psichologai vienu balsu kartoja: kalbėkitės su savo vaikais nuolat, domėkitės jų gyvenimu, nepalikite be priežiūros virtualioje erdvėje. Interneto eroje turime išmokti laiku pastebėti visus pavojus ir užbėgti už akių brutaliems bandymams paveikti savo atžalų emocinę būseną.

Kodėl jie tai daro?

Vaikiški ritualai, kaip "krauju pasirašyta" draugystės priesaika, ir pasikartojantys savęs žalojimo veiksmai - tai ne vienas ir tas pats. Pasak ekspertų, nuolat žalodami savo kūną, paaugliai siunčia žinią apie skausmingus dvasinius išgyvenimus ir šaukiasi pagalbos.

Pasikartojanti vaiko savižala - aiškus signalas tėvams, kad vaikas nori išsikalbėti, tačiau nemoka savęs išreikšti žodžiais.

"Man 14 metų... Nežinau kodėl, bet kai tai darau, man pasidaro lengviau..." Tokių ir panašių įrašų "Vaikų linijos" forume galite perskaityti ne vieną.

Iš kur paaugliams kyla poreikis save žaloti?

"Rodydamas žaizdas, kurias pats sau padarė, vaikas iš tiesų rodo žaizdas, kurių nematyti", - teigia sociologas, antropologas, Strasbūro universiteto prof. Deividas la Bretonas (David Le Breton), jau daugybę metų tyrinėjantis paauglių socializacijos problemas.

Skausmas nuo skausmo

Kai sapnuojame baisų sapną, mums norisi sau įžnybti, kad pabustume. Paaugliai elgiasi panašiai. Sukelti sau fizinį skausmą - vienas iš pasirenkamų būdų "pabusti" iš košmaro.

Poreikis slopinti dvasinį skausmą fiziniu gali liudyti patirtą psichinę, fizinę ar seksualinę prievartą.

Daugelis šiuolaikinių paauglių nepasitiki suaugusiaisiais ir mano, kad pasaulis priešiškas. Jie blogai save pažįsta ir nesugeba išreikšti jausmų žodžiais. Neturėdami kitų priemonių atsikratyti dvasinės įtampos, paaugliai verčia save kęsti fizinį skausmą. Pasak ekspertų, toks elgesys nereiškia, kad jie nenori gyventi; atvirkščiai - jis reiškia, kad jie ieško būdų išgyventi. Fizinis skausmas tampa jiems sielos nuskausminamaisiais.

Elgdamiesi su savo kūnu kaip tinkami, paaugliai manosi valdantys savo gyvenimą. Jie negali pakeisti tėvų, mokytojų, negali jų priversti juos mylėti tokius, kokie yra, užtat su savo kūnu jie gali daryti ką nori.

Į savižalą labiau linkę tie vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais nepatyrė švelnių motinos prisilietimų. Jie nesąmoningai atstumia savo kūną, atskiria jį nuo savo asmenybės. Tai, kas viduje, negali pakęsti to, kas išorėje.

Savižala gali būti susijusi su neapykanta savo išoriniam vaizdui. Tai ypač būdinga 11-12 m. amžiui, kai paaugliui reikia priimti savo kūno pokyčius. Kinta ne tik jo proporcijos, bet ir eisena, judesių plastika, balsas. Gali atsirasti pojūtis, kad kūnas ima elgtis "savavališkai" (berniukai patiria spontanišką erekciją, mergaitėms prasideda menstruacijos).

Neapykanta savo kūnui ne visada reiškia neapykantą sau. Vaikas gali susižaloti nekęsdamas kitų nuomonės apie jį. Citata iš "Vaikų linijos" forumo: "Aš žiauriai susipykau su savo geriausia drauge. Ji man prikalbėjo baisių dalykų apie mane. Man buvo labai bloga..."

Specialistai įspėja tėvus: kalbėdami apie nusikalstamą veiką internete, nesakykite, jog tai "žaidimas", kad vaikams nekiltų klaidingų asociacijų. Padėkite vaikui suprasti: tai tik iš pradžių atrodo kaip žaidimas. Galiausiai tai gali virsti realiu sveikatos sužalojimu ir net mirtimi.

REAGUOKITE IR VEIKITE
* Jeigu kas nors iš jūsų pažįstamų yra įtrauktas į vadinamuosius savižudiškus "žaidimus", skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir praneškite apie tai.
* Jeigu esate mokinys ir pats nedrįstate pranešti policijai nei tėvams, nei mokytojams apie tai, kad jūsų bendraamžis žaloja save, paskambinkite kuriai nors iš šių tarnybų: "Jaunimo linijai" - tel. 8 800 28888; "Vaikų linijai" - tel. 116111; "Vilties linijai" - tel. 8 800 60700.
* Jeigu pats pradėjote save žaloti ir negalite sustoti, kreipkitės pagalbos į artimus žmones arba psichologinės pagalbos tarnybas (anksčiau nurodytais telefonais arba rašykite tinklalapyje www.vaikulinija.lt).

Pasikartojanti vaiko savižala - aiškus signalas tėvams, kad vaikas nori išsikalbėti, tačiau nemoka savęs išreikšti žodžiais.