Galbūt savo aplinkoje turite draugę, kuri metų metus ir dešimtmečius laukia išsvajotojo princo ar riterio ir jis vis neatjoja? O gal žinote niekuo vyrui nenusileidžiančią stiprią moterį ir kelis itin nevyriškus vyrus, kurie populiariai vadinami mamyčiukais? Visa tai yra mūsų kompleksai, apie kuriuos dažnai nė nesusimąstome, tačiau juntame, kad kažkas trukdo gyventi. Apie kompleksus „Laisvalaikis“ kalbėjosi su psichologu ir knygos „Complexus amoris. Psichologiniai ir meilės kompleksai. Kaip atpažinti ir įveikti“ autoriumi Andriumi Kaluginu.
- Kas yra kompleksas apskritai?
- Kadangi apie kompleksus esu parašęs visą knygą, joje bandžiau pakeisti nuo senų laikų nusistovėjusį požiūrį į kompleksus. Anksčiau buvo manoma, kad kompleksai yra absoliučiai neigiami žmogaus išgyvenimai dėl psichologinių problemų, kurios yra išstumtos į pasąmonę. Aš vertinu kompleksus kitaip - tai nėra liga ar koks ypač didelis sutrikimas. „Kompleksai“ mano knygoje tėra techninis, gerai atpažįstamas terminas, tačiau tai sudėtinga struktūra, kuri gali daryti lemiamą įtaką žmogaus suvokimui, jausmams, valiai, pažiūroms, vertybėms ir veiksmams.
Mano manymu, tai yra tam tikri specifiniai, aiškūs žmogaus mąstymo ir elgesio modeliai. Moksliškai tariant - schemos. Jos formuojasi žmonių tarpusavio santykiuose per vaikystės, paauglystės ir vyresnio amžiaus patirtis. Schemas aktyvina jas atitinkantys įvykiai arba santykiuose susiklosčiusios aplinkybės. Aktyvinta schema sukelia specifines mintis, emocijas ir inicijuoja tam tikrą elgesį. Schemos iškreipia daugelį mąstymo ir elgesio aspektų, dažnai žmogui to neįsisąmoninant. Blogai tai, kad tokios neigiamos schemos gali keistis tik būdamos aktyvintos. Dabar psichoterapijoje yra žinoma 18 bazinių schemų. Iš jų atsiranda kompleksai. Iki šiol profesinėje literatūroje buvo minima apie penkias dešimtis įvairių kompleksų. Aš savo knygoje esu aprašęs daugiau nei 100 kompleksų, paskirstęs juos į labiau būdingus vyrams ar moterims.
- Kada kompleksai pradeda formuotis?
- Dar nuo Zigmundo Froido (Sigmund Freud) laikų buvo manoma, kad visos psichologinės problemos ateina iš vaikystės. Tiesos yra, nes dalis kompleksų atsinešama iš vaikystės, bet ne visi. Kompleksai formuojasi visą gyvenimą. Naują kompleksą galime įgyti bet kuriuo gyvenimo periodu. Pavyzdžiui, vienas kompleksas gali susiformuoti po nesėkmingo lytinio debiuto arba po daugybės nesusiklosčiusių santykių. Menkavertiškumo kompleksą moteriai gali įvaryti vyras, kuris ją nuolat žemina, niekina, engia ir panašiai. Ir visai nesvarbu, jai tuo metu 25 metai ar 40.
- Savo knygoje sakote, kad galime būti nepriklausomi nuo kompleksų tiek, kiek juos patys suvokiame. Ar žinodami, kokį kompleksą turime, galime išmokti su juo gyventi, jį „apeiti“, atsikratyti?
- Knygoje rašau apie kraštutinius kompleksų atvejus, tačiau žmogus gali turėti tik šiek tiek išreikštą kompleksą ar jo dalį. Apskritai reikia kompleksus žinoti, suvokti, pripažinti ir išmokti su jais gyventi. Kita vertus, yra kompleksų, kurie vienam žmogui trukdo gyventi, o kitam - ne. Tarkim, moteris, turinti Afroditės kompleksą, visuomet siekia būti įsimylėjusi ir kitaip gyventi nemoka. Jos varomoji būsena yra įsimylėjimas ir ji nepakenčia ilgalaikės meilės. Juk yra žmonių, kurie ir nesiekia gyvenime sukurti šeimos. Tad toks kompleksas gali visai netrukdyti žmogui gyventi. Tačiau yra kompleksų, kurie tikrai trukdo gyventi. Iš moteriškųjų tokie yra klasikiniai Elektros (suaugusi moteris pasąmoningai ieško į savo tėvą panašaus vyro, nesutaria su motina), Žanos d'Ark (perdėtas moteriško grožio ir seksualumo aukojimas vardan namų ir šeimos), Medėjos, Fedros (kerštaujančių moterų) kompleksai. Pelenės komplekso kamuojama moteris savo „riterio ant balto žirgo“ gali taip niekada ir nesulaukti. Ji ieško tik absoliučiai tobulo vyro. Kalbant apie vyriškus kompleksus, sunku gyventi seksofobams, infantilams. Taip pat nelaimingi yra turintieji Tertuliano kompleksą - vyrai, ieškantys tik skaisčios mergaitės, daug galima vardyti.
- Kokių kompleksų XX a. nė sapne nesapnavo didieji psichologijos tėvai, tokie kaip Z.Froidas, K.G.Jungas ar A.Adleris?
- Psichologinė kultūra ir pats požiūris į žmogų, santykis tarp vyrų ir moterų XX amžiuje buvo visai kitoks nei dabar. Tad tas santykis, kaip ir žmonės, evoliucionavo, stipriai keitėsi. Vyrai evoliucionavo į suvaikėjimo pusę, jie nebėra tokie vyriški. O moterys nebėra tokios gležnos, silpnutės moteriškės, kurios būtų absoliučiai priklausomos nuo vyrų. Galiausiai pasikeitė ir požiūris į seksą - moterys pradėjo pretenduoti į malonumą ir nesitenkinti tik galimybe gimdyti vaikus ir patenkinti savo vyrą. Apie seksualinį malonumą moters atžvilgiu tais laikais nė kalbos nebuvo. Tik 1977 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad seksas yra komunikacinė forma ir jos tikslas - ne tik reprodukcija, bet ir malonumas. Tad toks Atėnės (stiprios, nepriklausomos moters) kompleksas XX a. visuomenėje tikrai buvo neįmanomas. Stiprių moterų tuo metu buvo vienetai, retenybė. Apie jas rašė romanus.
- Kada moterys tapo stiprios, o vyrai - vaikiški ir silpni?
- Mamos milijonus metų berniukus augino tikrais vyrais. O dabar 20-30 metų vyrai yra išauginti iš tų „popsinių“ knygų, kuriose mokoma, kad ant vaiko negalima rėkti, reikia viską jam leisti, berniukas turi ir gali paverkti. Mamos užriša batukus, užsega marškinius, išskalbia rūbus ir lėkštę po smakru padeda, o galiausiai ir draugus ar žmoną išrenka. Iš jų psichologinio vyriškumo užuomazgos atimamos jau vaikystėje, o augant tai duoda dar daugiau vaisių. Tokie vyrai užauga absoliučiai infantilūs ir nemoka priimti sprendimų, už save pakovoti ir pasikliauna moterimi. O gamtos taip jau sukurta, kad moteris turi rūpintis savo vaikais ir šeima, todėl, matydama silpną ir po darbo pavargusį vyrą, visus keturis namų kampus laiko ant savo pačių. Taip susiformuoja stiprios moters ir kiti naujieji kompleksai. Toks vyrų sudievinimas, liaudiškai tariant, „užglostymas“, ir perdėtas rūpestis moterims grįžta bumerangu su naujais kompleksais pačioms. Žinoma, negalima absoliutinti, kad šiais laikais visos moterys yra stiprios ir visi vyrai silpni ar vaikiški, bet tendencija tokia, link to einama. Juk remtis emocijomis ir jausmais yra moteriška, o vadovautis logika ir šaltu protu - labai vyriška. Deja, vaidmenimis neretai apsikeičiama.
Naujieji vyrų ir moterų kompleksai pagal A.Kaluginą
Stipri moteris - Atėnės kompleksas
Trumpas aprašymas
Pasak A.Kalugino, Atėnės kompleksu vadinamas toks moters elgesys, kai ji imasi atlikti vyriškas funkcijas, vyrams, o ne moterims būdingesnius vaidmenis. Tokia moteris neretai vadinama geležine ledi ar moterimi su sijonu. Atėnei lengvai sekasi užmegzti kontaktą su vyrais, susikalbėti, perprasti jų psichologiją ir priimti vyriškas žaidimo taisykles. Nėra labai romantiškos, įsimyli apskaičiuotai ir racionaliai. Retai vadovaujasi jausmais ir emocijomis. Ieško lygiaverčio, stipraus, valdingo partnerio. Ji paprastai jaučiasi perdėtai atsakinga visur ir už viską. Komplekso esmė - moteris pozicionuoja, aplinkiniams save pateikia kaip itin stiprią asmenybę, tačiau giliai širdyje nori pasijausti silpna ir globojama vyro.
Kas blokuojama?
Išmokus elgtis vyriškai, užslopinamas moteriškasis pradas, menksta subtilių jausmų išraiškos galimybės. Emocijų kontrolė ir nuolatinis budrumas neleidžia atsipalaiduoti ir kelia įtampą. Blokuojama jausminė intuicija - moterims būdingas sprendimų priėmimo įrankis. Gali būti blokuojamas ir motinystės instinktas.
Ką daryti?
Sau pripažinti, kad sentimentai ir romantika yra tolimas ir svetimas pasaulis. Tačiau moteriškumo apleisti nederėtų net ir būnant stipria moterimi. Galima eksperimentuoti kartais apsimetant silpna ir bejėge. Taip pradės supti stiprūs, lygiaverčiai, jumis pasirūpinti galintys vyrai. Taip sumažės slegiančios atsakomybės ir atsiras laiko sau.
Moteris, kuri ypač vertina ir saugo savo ribas, - Artemidės kompleksas
Trumpas aprašymas
Fizinės ar dvasinės skaistybės manija ir moralinės nekaltybės kultas. Su mylimuoju elgiasi kaip sesuo, su draugais - broliškai. Vyrus skirsto į brolius ir draugus, priešus ir konkurentus, vertus pagarbos arba paniekos, arba niekingus „gyvulius“, kuriuos nori suvilioti ir atstumti. Artemidė nori ir stengiasi būti lygi su vyrais, siekia jų pripažinimo, pagarbos. Būdama abejinga seksui ji neabejinga vyrams ir jų dėmesiui, bet nepatinka tie, kurie patys lenda į akis. Tokie laikomi silpnais. Moteris visiškai pasinėrusi į savo tikslus ir nepastebi kitų žmonių jausmų.
Kas blokuojama?
Susiformavusios itin didelės psichologinio ir energinio komforto ribos. Blokuojama saugių kontaktų galimybė - intymus ryšys kelia diskomfortą. Bendravimą su vyrais vertina kaip iššūkį savo moteriškumui. Nesugeba užmegzti ir išlaikyti ilgalaikių santykių.
Ką daryti?
Sumažinti sau ir vyrams keliamus reikalavimus. Reikėtų nebeneigti savo pažeidžiamumo ir artimo žmogaus poreikio, būtina savyje atrasti meilę ir pasitikėjimą.
„Be pinigų esu nevertas meilės“ - WC kompleksas
Trumpas aprašymas
Tai vyras, kuris paniškai bijo būti palaikytas nevykėliu ir bijo prastai atrodyti. Tačiau jo savivertė ir vyriškumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek stambių kupiūrų yra jo piniginėje. Jam svarbu atrodyti, o ne būti vyriškam. Turint šį kompleksą perdėtai sureikšminama pinigų svarba moterims, nes vyras mano, kad tik jo turtai yra jo vyriškumo simbolis. Neturėdamas pinigų gali ir paskolą pasiimti. Tačiau pinigai reikalingi ne jo paties norams, o galimybei jais „pirkti“ ir papirkti moteris.
Kas blokuojama?
Blokuojamos intelektinės, jausminės, dvasinės, kultūrinės ir kitos vertybės. Pamiršta, kad svarbiau yra kilnumas ir protas, o ne pinigai ir paviršutiniškumas. Apakintas šlovės, damų dėmesio, pripažinimo troškimo. Kol dominuoja WC kompleksas, dvasinę ir psichologinę brandą galima pamiršti.
Ką daryti?
Reikėtų giliau paieškoti savo tikrojo „aš“ ir mažiau kreipti dėmesį į „kaip aš atrodau“ kūrimą. Gali padėti psichologinė vidinio įvaizdžio korekcija.
Jaunas vyras su brandžia moterimi - Sorelio kompleksas
Trumpas aprašymas
Turintis šį kompleksą vyras nesugeba pritapti savo bendraamžių ar jaunesnių moterų draugijoje ir būdamas su jomis kompleksuoja. Šis kompleksas būdingiausias 20-30 metų vyrams. Sorelis tarsi atsiriboja nuo bendraamžių, nes su jomis nepatiria gilaus emocinio ar seksualinio pasitenkinimo. Įsitikinęs, kad jį suprasti ir įvertinti gali tik brandi moteris. Jis neieško „mamos“, tačiau mano, kad brandi moteris turi pranašumų, kurių neturi jaunos: intelektas, seksualumas, įdomesnė asmenybė, kultūriniai, socialiniai pranašumai, išmintis ir kantrybė.
Kas blokuojama?
Dėl šio komplekso gali užsiblokuoti natūrali vyro psichoseksualinė raida. Būdamas su vyresne, labiau patyrusia moterimi, vyrukas prie jos prisitaiko ir norom nenorom tarsi peršoka keletą savo vystymosi laiptelių. Moters gyvenimiška ir lytinė patirtis perduodama vyrui, todėl jis nenatūraliai, greičiau, nei įprasta, subręsta ir sustoja jo raida. Dėl šios stagnacijos vyras gali „užstrigti“ tame pačiame psichologinės evoliucijos lygmenyje.
Ką daryti?
Susitikinėjant su brandesne, vyresne moterimi reikia ne tik matyti pranašumus, bet ir pripažinti galimus trūkumus: buvusius vyrus, turimus vaikus, esamus finansinius įsipareigojimus ir t.t. Gali kilti keblumų, nes tokia moteris norės planuoti ateitį, o jos ir jauno vaikino planai nebūtinai sutaps. Ji poroje gali jaustis pranašesnė ir imtis lyderės vaidmens. Nereikia pamiršti, kad artėjant 45-50 metų ribai moters kūne vyksta natūralūs fiziologiniai pokyčiai, gali pasireikšti depresija, nuotaikų kaita, sumažėjęs seksualinis potraukis.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Rašyti komentarą