Svetimas vyras: jūsų gyvenimas virs kankinančiu susitikimų laukimu

(1)

Beveik visi vyrai - kaip tyčia vedę. O patys patraukliausi - vedę iki gyvos galvos. Todėl nori nenori, užmegsi romaną su svetimu...

Tai, kas nutylima

Kad jis turi žmoną, sužinote ne iš karto. Juolab kad esate dar jaunutė.

Tiesą sakant, ir pakankamai patyrusi moteris gali apsigauti, jeigu vyriškis demonstratyviai atrodo nevedęs.

Jo žvilgsnis romantiškas, bendravimo manieros - nepaprastai laisvos.

Dažniausiai jis net žiedo nemūvi ant dešinės rankos, todėl šis daikčiukas iškrenta iš kišenės pačiu netinkamiausiu momentu.

Ir tuomet vyriškis prisipažįsta esąs vedęs, bet pasako tai tokiu tonu, lyg kalbėtų apie kokį smulkų savo išorės defektą - pavyzdžiui, apgamėlį.

Galų gale išsidavęs, apie savo žmoną vyriškis kalba tokiu tonu, lyg ši būtų tolima giminaitė, gyvenanti gūdžiame kaime, arba vaiduoklis, kliudantis jums kartu praleisti atostogas bei sutikti Naujuosius.

Apskritai žodžio "žmona" vyras stengiasi nevartoti.

Jis kalba apie kažkokį daržą, kuriame sekmadienį privalės raustis, porina apie pasiligojusį uošvį ir vaistus, kuriuos turės nuvežti, užuot ėjęs su jumis į teatrą.

Uošviai, kažkokie svetimi tėvai, pateikiami kaip neišvengiamybė. Jūs stengiatės labai nesigilinti, kodėl jis privalo jais rūpintis.

Jie nesukelia laukinio pavydo, pagalba seniems žmonėms - šventas dalykas.

Apskritai kai kalbama apie pareigas (kad ir šeimynines) - prieštarauti nedrįstate.

Štai jeigu jis tiesiai šviesiai pasakytų savaitgalį su šeima ir draugais važiuosiąs iškylon, pasilinksminti ir pailsėti, o ne knistis uošvės darže, jūs susimąstytumėte.

Nutylėjimas naudingas ir jam, ir jums.

Taip mažiau tąsomi nervai. Bet bėda ta, kad ilgai vis tiek netversite. Visada žinosite, kad žmona - ne tolima giminaitė iš gūdaus kaimo.

Ir ne apgamas, paslėptas po drabužiais.

Galbūt ji nemylima, įkyrėjusi iki gyvo kaulo, tačiau jūsų princo gyvenime ji vis dėlto užima savo teisėtai reikšmingą vietą.

Be to, ji gali būti ne tokia jau ir nemylima. Tiesiog šis vyrukas - linkęs į romanus.

Žinoma, visko būna pasaulyje. Gyveno su žmona 20 metų, vargo nematė, - ir staiga sutiko jus. Bet tai greičiau išimtis, o ne taisyklė.

Nesuprastas

Žmona jo nesupranta, tiesa? Šis motyvas - būtinas visiems romanams su vedusiais vyrais.

Žmona arba furija, nė nesistengianti jo suprasti, arba bespalvė asmenybė, nesugebanti įsikirsti į nepakartojamą menininko natūrą.

O gal ji - veikli moteris, kuriai vyras - trečioje vietoje po darbo ir fitneso?

Šiaip ar taip, jis tempia sunkų kryžių: nors antroji pusė jo ir nesupranta, būdamas be galo sąžiningas, negali jos palikti.

O jūs štai viską supratote iš pirmojo žvilgsnio ir žodžio. Su jumis lengva, nes esate nepaprasta, tokia nuostabi, kad tiesiog norisi skristi. Ir kuo mažiau reikalaujate, tuo esate mielesnė.

Kaipgi galite jį spausti - jūs gi tokia subtili, tokia jautri (priešingybė žmonai). Kokiame kalėjime jis gyvena!

Kaip jam sunku, koks jis vienišas!

Jeigu būtų sąžiningas, pasakytų, kad iš tikrųjų esate jam reikalinga dėl įvairovės - dviem vakarams per savaitę.

Bet tokių atviruolių gamtoje beveik neaptinkama.

Kad pasiteisintų prieš savo sąžinę, o kartu neskaudintų žodžiu "žmona" savo meilužės, jis jums kalba kas tik į galvą šauna: apie dvasios kančias, vienatvę, žmonių šaltumą ir būtinai apie tai, kokia esate jam reikalinga.

Žmona jo pasakojimuose gyvena šiaurės ašigaly - ten šaltis, ledas, katorga, o jūs - šilti kvepiantys pietūs.

Todėl jam taip gera ištrūkti pas jus.

Meilė - svarbiausia

Kai šis žmogus pranyks iš jūsų akiračio, nevadinkite jo niekšu.

Nuo pirmos minutės, kai sužinojote, kad jis vedęs, tapote atsakinga už tai, ką darote. Kadais tai vadinosi nuodėme.

Nepatyrusiai mergaitei tas žodis gal ir nieko nereiškia: ji dar neužgyveno moralinio bagažo, įsimylėjo, pametė galvą... Jos romanas su vedusiu donžuanu - tikra nelaimė.

O kas nutinka subrendusiai moteriai? Kokia migla aptraukia akis? Meilė, - sakys jos artimiausios draugės. Už meilę negalima teisti...

Ir neteis, palaikys, pateisins, pamokys. Nes meilė - svarbiausia.

O "visa kita" - nesvarbu. "Visa kita" - tai kadais jo mylėta, garbinta moteris, jos pagimdyti vaikai, išvargti vargai... Ji dabar sielvartauja, ji apgauta ir nelaiminga.

Negi jos likimas jūsų nė kiek nejaudina?

Ar jūs išties sugebate pamiršti viską pasaulyje, kad pasijustumėte laiminga su vyru, kurio namuose laukia pavargusi moteris su mažu vaikeliu ant rankų?

Bėglys

Palikime mistinę nuodėmės sąvoką. Tiesiog pažvelkite į šitą vyrą iš tolėliau.

Dabar jis jums geras, sako švelnius žodžius, o apie žmoną kalba nepagarbiai, geriausiu atveju - išvis nekalba, lyg ji neegzistuotų.

Pas jus jam lengva ir jauku, namie - siaubinga. Argi jūs nesuprantate, kad jis paprasčiausiai bėga nuo rūpesčių, atsiradusių namuose kartu su mažyliu?

Jeigu egzistuotų tokia statistika, mes pamatytume, kad didelis procentas vyrų susiranda meilužes per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, nors iki jo gimimo net minties tokios neturėjo.

Staiga žmona pasidaro nepakenčiama, jos charakteris sugenda, ir pasirodo, kad jis vedė isterikę ir ar pačią nuobodybę.

Tuo tarpu vaikas pamažu auga, ir nors mylimasis jus tikina, neva gyventi negalįs be sūnelio ar dukrelės, jis vis tiek pasirengęs praleisti vakarą ar naktį su jumis - todėl, kad namie "tiesiog nepakenčiama".

Bet jeigu jis taip lengvai išduoda kadais mylėtą moterį ir karštai mylimą vaiką, tai reiškia tik viena - jūsų laukia tas pats.

Dabar jis su jumis gyvenimo šventėje. Kol tęsiasi šventė, bus ir akimirkų stebuklas, ir šampanas, ir gražūs žodžiai. Bet visos šventės greitai baigiasi.

Vis tiek tu būsi mano

Kai moteris galų gale pasiekia savo ir vyras palieka šeimą, netrukus paaiškėja, jog viso to niekam nebereikia.

Nei vyrui, kuris iškeitė iki skausmo pažįstamą ir artimą žmogų į šventės iliuziją - ne tokią pažįstamą, bet su tokiais pat atodūsiais ir pretenzijomis, nei moteriai, kuri taip aršiai kovojo už savo laimę, kad nugalėtojos laurai apkarto.

Gavusi didįjį prizą - svetimą vyrą, ji negali susitaikyti su mintimi, kad buvusios žmonos vaikai savaitgaliais vieši jos namuose.

Pagyvenusi keletą mėnesių su šiuo žmogumi, ji staiga aiškiai supranta, kad savo šeimyninį gyvenimą įsivaizdavo toli gražu ne tokį.

Jokių saitų neįmanoma nutraukti neskausmingai.

Netgi kai vaikų nėra, kai nėra ko dalytis, kai skyrybos inteligentiškos.

Vis tiek ant naujos santuokos gula nematomas šešėlis. Juk vienas žmogus, buvusi žmona, liko nelaimingas.

Būna, kad vyras grįžta atgal, gana greitai supratęs klaidą. Būna, kad pasilieka ten, kur meilės šventė vis tiek baigsis ir prasidės kasdienybė.

Kada nors ta kasdienybė jam atsibos, kaip atsibodo praeityje, ir gali būti, kad jums teks pergyventi tai, ką patyrė pirmoji žmona. Tiesą sakant, toks yra dėsnis.

Sekso partneriai

Įsivaizduokime idealią situaciją: ir jis, ir ji turi šeimas, tačiau nei jis, nei ji nesiruošia jų palikti.

Jokių gilių aistrų, jokių vilčių, jokių pažeminimų. Jų pasimatymai - tai sekso partnerių susitikimai, pakeliantys emocinį tonusą ir maloniai paįvairinantys gyvenimą. Argi taip negali būti?

Gali, bet tik su viena sąlyga: visiškas santykių konfidencialumas. O tai neįmanoma. Todėl, kad ir nuo to "lengvo sekso" būtinai kas nors nukentės: galbūt vaikas, pajutęs, jog mama nuo jo kažkur nutolusi.

Daugumai šiandien atrodo, kad iš vieno glėbio pulti į kitą - normalus dalykas.

Svarbu AIDS nepasigauti ir nepastoti. Visuomenė tokių santykių jau lyg ir nebesmerkia. Nebe tie laikai.

Niekam nebeįdomu, su kuo jūs miegate. Asmeninis gyvenimas - kiekvieno asmeninis reikalas. Ir už visus padarinius, kurių prisišaukiame šiame fronte, atsakome kiekvienas asmeniškai.

Kaina

Jeigu už savo nuodėmes tektų susimokėti jau kitą dieną, niekas turbūt ir nenusidėtų.

Bet likimas neskuba pateikti sąskaitą, nors anksčiau ar vėliau tikrai tą padarys. Greičiausiai jūs išgyvensite analogišką situaciją: įgysite varžovę, tapsite apgauta žmona.

Romanas su vedusiu vyru moters dvasioje padaro gilią, dažnai nepagydomą žaizdą.

Ką besakytų jūsų mylimasis, kaip beaukštintų jūsų pranašumus, jūs vis tiek jausite savo antrarūšiškumą.

Žmona svarbiau. Pats gyvenimas patvirtina tai kiekviename žingsnyje. Jūs lauksite kelių pažadėtų dienų prie jūros, o jis išvažiuos dviem savaitėm su savo teisėta šeima.

Pažadės supažindinti su savo šauniais tėvais, bet visąlaik atidėlios.

Atskubėjęs pas jus, veikiai ims žvilgčioti į laikrodį, o užsibuvęs bent dešimtį minučių ilgiau, dūsaus ir jaudinsis.

Jūsų gyvenimas virs kankinančiu susitikimų laukimu.

Pražiūrėsite akis į telefoną, per šventes liūdėsite viena. Mažų, tačiau aštrių pažeminimų grandinė galų gale nebeleis jums kvėpuoti.

Kartą neišversite ir verkte išverksite jam klausimą: "negi aš tau reikalinga tik pramogai?"

Deja...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder