Didieji pasaulio dvejetukininkai

Perspėjame: ši antipedagoginė informacija skirta tik tiems, kurie jau baigė mokyklą.

Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill)

Anglų aristokratų sūnus (jo tėvas buvo garsus politikas lordas Rendolfas Čerčilis, Marlboro kunigaikščio Džono Spenserio Čerčilio sūnus, o motina - amerikiečių milijonieriaus Leonardo Džeromo dukra) nuo jaunumės nejautė simpatijų švietimo sistemai. Nepasakytum, jog buvo beviltiškai kvailas: mokytojai nuolat jį atrasdavo kuriame nors kampe su knygele ne pagal amžių. Tačiau mokytis to, kas priklauso, aktyviai dalyvauti pamokoje maištingasis Vinstonas nesugebėjo ir dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus. Kai kuriuos kursus jam tekdavo kartoti keliskart. Beje, dvejetukininkas Čerčilis galiausiai gavo Nobelio literatūros premiją.

Ričardas Brensonas (Richard Branson)

Britų grafaitis ir būsimasis multimilijonierius, kurio senelis turėjo riterio titulą bei posėdžiavo Aukščiausiajame Teisme, prie lentos nesugebėdavo išlementi sklandaus sakinio. Išraudęs jis mikčiojo ir mykė, o 16 metų išvis metė mokyklą ir įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją.

Vėliau paaiškėjo, kad Ričardas nuo mažens serga disleksija (jo vaikystės laikais ji dar nebūdavo diagnozuojama), o tai reiškia, kad raidės ir skaičiai žmogui neturi prasmės. Šį sutrikimą turintį vaiką labai sunku išmokyti skaityti ir rašyti.

Brensonai, kilę iš kilmingųjų, savo vaikus atiduodavo mokytis į uždaras mokymo įstaigas. Jos kainavo beprotiškus pinigus. Brensonui, sergančiam disleksija, mokymasis buvo tikra kankynė, o mokytojai jį laikė idiotu. Matyt, tai irgi turėjo reikšmės, kad nuo pat paauglysės jis visa galva pasinėrė į verslą.

Izaokas Niutonas (Isaak Newton)

Anglų kaimiečių ūkininkų sūnus mokyklą pradėjo lankyti tik 12 metų ir mokėsi blogiausiai klasėje, kol gavo į kailį nuo bičiulio. Po to stengėsi pralenkti skriaudėją moksle ir jau po keleto mėnesių tapo pirmūnu, o vėliau - fiziku, matematiku, astronomu, alchemiku, filosofu ir galiausiai anglų riteriu.

Napoleonas Bonapartas

Būsimasis Prancūzijos valdovas mokykloje taip pat kamavosi, bet labiau dėl savo socialinio statuso, mat buvo kilęs iš smulkių Italijos bajorų Bonapartų giminės. Mokykloje jam sekėsi nekaip, pasižymėjo tik matematikoje, balistikoje ir peštynėse. Kuo visa tai baigėsi, visi žinome.

Liudvikas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven)

Būsimas vokiečių muzikos genijus mokykloje rašė su klaidomis, o dalybos bei daugybos taip ir neperprato - kaip ir Aleksandras Diuma tėvas.

Albertas Einšteinas (Albert Einstein)

Gimnazijoje Albertas mokėsi, švelniai tariant, vidutiniškai, jam gerai ėjosi tik matematika ir lotynų kalba, be to, konfliktavo su pedagogais, nes negalėjo pakęsti autoritarizmo. Brandos atestato jis negavo, ir tėvai pažįstamiems guodėsi, kad nepuoselėja jo atžvilgiu jokių iliuzijų - kad tik darbą susirastų. Tiesą sakant, argi jie tuomet galėjo įsivaizduoti, kad jis suformuluos reliatyvumo teoriją ir gaus Nobelio premiją už fotoelektrinio efekto išaiškinimą?

Kristoferis Langanas (Christopher Langan)

Tai žmogus, kurio intelekto koeficientas aukščiausias pasaulyje: tarp 195 ir 210. Šešių mėnesių jis ėmė kalbėti, ketverių metų pats išmoko skaityti. Tačiau mokykloje nebuvo pirmūnas, universitetą metė sakydamas, jog gali duoti savo profesoriams daugiau negu jie jam. Deja, mokslininko karjeros nepadarė.

1999 m. "protingiausią amerikietį" atkasę žurnalistai sukėlė sensacijos triukšmą, tačiau jis greitai nuslopo. Kristoferis iki šiol gyvena provincijoje ir dirba girininku.