Gestų kalba - prigimtinė dovana kurtiesiems

Gestų kalba - prigimtinė dovana kurtiesiems

"Šiuolaikinės technologijos kurčiuosius vis labiau integruoja į girdinčiųjų pasaulį, tačiau negali atimti iš jų prigimtinės dovanos - gimtosios gestų kalbos. Gestikuliuoti yra žmogiška. Visi tai daro, tačiau kurtiesiems gestai padeda vizualiai pažinti ir suvokti pasaulį, įsiminti informaciją", - sako Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkė Nina Šamakova.

Gestus žmonija naudoja nuo seniausių laikų, tačiau gestų kalba bendraujantys kurtieji ilgus amžius buvo laikomi nenormaliais.

N. Šamakova priminė svarbiausius gestų kalbos istorijos momentus.

"1880 metais Milano kongrese buvo oficialiai uždrausta naudoti gestų kalbą kurčiųjų mokyklose, oficialiuose renginiuose. Kurčiuosius norėta padaryti kuo panašesnius į girdinčius, priversti kalbėti. Pradėta naudoti kalkinės kalbos forma, kai kalbama lūpomis su balsu arba be balso) gimtąja kalba ir kartu rodomi gestai. Tačiau kalkinė kalba kurtiesiems sunkiai suprantama, jos supratimas priklauso nuo gebėjimo skaityti iš lūpų, nes pagrindinis tekstas sakomas lūpomis, o gestai yra tik pagalbinė priemonė. JAV šis metodas neprigijo, o Sovietų Sąjungoje vadinamasis žodinis (oralinis) kurčiųjų mokymo metodas užsibuvo iki pat jos griūties. Tik 1995 metų gegužės 4 dieną lietuvių gestų kalba pripažinta oficialia kurčiųjų bendruomenės gimtąja kalba", - priminė pašnekovė.

Šiuo metu šalyje lietuvių gestų kalbą naudoja daugiau nei 6 000 klausos sutrikimą turinčių ir girdinčiųjų asmenų, o visame pasaulyje gestų kalba pagrindinė bendravimo priemonė yra daugiau kaip 6 mln. kurčiųjų.

Daugiau skaitykite rytdienos dienraštyje "Vakarų ekspresas"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder