"Vakarų ekspresas" nusprendė pasižiūrėti, kokie yra mūsų dienraščio svetainės komentatoriai. Mažyčio redakcijos tyrimo imtis nedidelė - vos vieno savaitgalio komentarai ir trijų žmonių - Šarūno Navickio, Ryto Staselio, Vitalijaus Balkaus - pasvarstymai "Nuomonių" skiltyje.
Nors iš viso liepos 9-10 dienomis internetinėje svetainėje VE.lt pasirodė 150 komentarų, tendencijos ir komentatorių polinkiai gana aiškūs.
Žurnalistas, pavartojęs netinkamą žodį ar posakį, gali sulaukti piniginės baudos, o komentatoriams Valstybinė lietuvių kalbos komisija visai nebaisi. Net 50 proc. sulauktų komentarų - be lietuviškų raidžių. Pasitaikė ir ne tik ne valstybine kalba parašytų, bet dar ir necenzūrinių žodžių turinčių komentarų. Galime pasidžiaugti, kad tokių buvo vos 3 proc.
LAISVĖ. Žurnalistas, pavartojęs netinkamą žodį ar posakį, gali sulaukti piniginės baudos, o komentatoriams Valstybinė lietuvių kalbos komisija visai nebaisi.
Komentarų skaičius - tikrasis skaitomumo rodiklis. Remiantis juo, populiariausios praėjusio savaitgalio temos buvo iš aktualijų, pramogų bei politikos sričių. Keista, jog sporto publikacijos sulaukė vos 3 komentarų. Juk mes tokie nuoširdūs sporto mėgėjai! O kad kultūros naujienas komentavo vos 1 proc., stebėtis neverta. Ar vis dėlto?
Neretai sulaukiama priekaištų dėl "nuvėsusio" žiniasklaidos turinio. O ką rašo patys skaitytojai? Penktadalis lyg ir komentavo straipsniuose gvildentą problemą, tačiau pusė visų komentarų - kartais su tekstu vos susiję bendresni pamąstymai, nuomonės apie visuomenės raidą, retoriniai pasvarstymai apie gyvenimą. Net 15 proc. visų komentarų - atsakas į kitų komentarus.
8 proc. komentatorių taisė ir priekaištavo dėl žurnalisto netiksliai surinktų duomenų ar ne taip parašytų faktų - ačiū jiems, taip mokomės ir taisome savo klaidas. Tik nereikia persistengti, galima pasakyti tiems 5 proc., kurie atvirai įžeidinėjo straipsnių autorius. Negražu taip. Negi taip baisu nuomonę išsakyti žurnalistui tiesiai į akis? Mes nesame nepasiekiami.
Nebaisu išreikšti savo poziciją, kai neskelbiama nei vardas, nei pavardė, ar ne? 35 proc. komentatorių pasivadino kokiu nors žodžiu. Rašo, pavyzdžiui, "Spyglys", "čiūdas" arba "acdc". Nebijoma prisiimti sau nepriklausančių istorinių nuopelnų ir prisistatyti "Šv. Brunonu". Kokį nors vardą, savo ar išgalvotą, parašė vos daugiau nei šeštadalis komentatorių. Beveik tiek pat aktyvių skaitytojų pasivadino savo nuomonę išreiškiančiu žodžiu arba fraze - "pritariu" ir "nesutinku" serija.
Maloniai nustebino tai, jog necenzūriniu žodžiu save įvardijo vos vienas komentatorius. Bendros gerovės labui jo geriau necituoti.
Poveikis žiniasklaidai
Kol kas sunku pasverti, kokią įtaką žiniasklaidos kokybei daro komentarai internete.
"Jie yra piliečių nuomonė, - įsitikinusi naujienų svetainės alfa.lt vyriausioji redaktorė Gabrielė Vasiliauskaitė. - Atmetus piktus ir nieko nesakančius komentarus, kai kurie būna tikrai informatyvūs ir gana svarbūs."
Redaktorė netvirtina, jog komentarai gerina žiniasklaidos kokybę, tačiau pastebi, jog kartais jie yra naudingi.
Minėtos svetainės žurnalistas Lukas Pileckas mano, jog komentarai atlieka tam tikrą kontrolę.
"Būna, kad nurodomos faktinės klaidos, suteikiama papildoma informacija", - džiaugiasi žurnalistas, nesijaudinantis dėl piktų ar net agresyvių komentarų. L. Pileckas įsitikinęs, jog tokius komentarus rašo tik "kažkokių bėdų" turintys žmonės.
 |
| ATSAKOMYBĖ. Atrasti kompiuterį, iš kurio rašytas komentaras nėra sudėtinga, sako Džiugas Paršonis - daug sunkiau įrodyti, kas tą komentarą parašė. |
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius Džiugas Paršonis įsitikinęs, jog žiniasklaida į atsiliepimus dėmesį atkreipia tik tada, kai už jų turinį gali susilaukti baudžiamosios atsakomybės. "Tik tuomet, kai reikia jį pašalinti", - priduria patyręs interneto rinkodaros specialistas.
Naujienų svetainės lrytas.lt žurnalistė Sigita Purytė taip pat mano, kad iš vidaus visuomenės informavimo priemonei internetiniai komentarai jokio poveikio nedaro. "Kolegos pataria jų neskaityti", - prisipažįsta ji. Kartais net neutralūs atsiliepimai gali sukelti neigiamų emocijų, svarsto savo darbų komentarus itin retai skaitanti žurnalistė.
Tačiau kita vertus, mano S. Purytė, jei atsiliepimai internete auditorijos traktuojami kaip visuomenės informavimo priemonės dalis, žiniasklaidos įvaizdis prastėja be kaltės. "Komentarai keičia išorinį žiniasklaidos veidą", - sako ji.
Pozicija ar neturėjimas ką veikt?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įsitikinęs, jog komentarų rašymas turi labai daug motyvų. "Kiekvienas žmogus nori reaguoti į kokią nors problemą", - vieną iš pagrindinių priežasčių įvardija jis.
 |
| MOTYVAS. Aleksandras Slatvickis daro prielaidą, jog komentarus internete žmonės rašo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios naudoja socialinius tinklus - jiems trūksta bendravimo realioje erdvėje. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr. |
Lietuvos psichiatrų asociacijos Klaipėdos krašto filialo pirmininkas Aleksandras Slatvickis daro prielaidą, jog komentarus internete žmonės rašo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios naudoja socialinius tinklus - jiems trūksta bendravimo realioje erdvėje.
"Dėl laiko struktūrizavimo - jie neturi daugiau ką veikti", - tvirtina psichiatras.
"Kodėl žmonės apskritai nori išreikšti savo nuomonę? - retoriškai klausia Dž. Paršonis. - Priežasčių yra daug ir įvairių, tačiau pagrindinė yra poreikis bendrauti ir išsakyti savo mintis."
"Žmonėms reikia dėmesio", - papildo S. Purytė.
L. Pileckas, paklaustas, kodėl, jo manymu, skaitytojai rašo komentarus, pradėjo juoktis. "Nežinau. Atranda klaidų - nori jas ištaisyti arba sutapatina save su straipsnyje aprašytais žmonėmis ir išlieja savo nuoskaudas", - kalba jis.
Ar verta ginčytis?
Iš visų savaitgalį parašytų komentarų tik vienas buvo žurnalisto atsakas į jo informacijos netikslumą pastebėjusį komentarą. Tad kyla klausimas, ar žurnalistas turėtų įsivelti į diskusijas, ypač kai kalbama apie jo darbo specifiką ir požiūrį?
L. Pileckas įsitikinęs, jog ne. "Žurnalistas viską išsako straipsnyje", - mano tekstų autorius. Ištaisyti klaidas privaloma, tačiau ginčytis ar teisintis jis nemato reikalo. Pasak jo, sveiko proto žmogus net nekreipia dėmesio į užgaulius ir neargumentuotus komentarus.
Žurnalistų darbas - gilintis į temą ir ją analizuoti, o ne atsakinėti į nepatenkintų komentatorių priekaištus, galvoja S. Purytė. Anot jos, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, tad mėginti ją keisti nėra jokios prasmės.
Slapyvardis neišgelbės
Komentatoriai, pasislėpdami už slapyvardžio, nenusikrato atsakomybės dėl savo rašomų "grožybių" turinio. Tą įrodo pranešimai iš teismų, kur už įžeidinėjimus teisiami savo aštraus liežuvio prie kompiuterio nenulaikę internautai.
D. Radzevičius perspėja, kad žurnalistas, kaip ir kiekvienas žmogus, dėl savo asmens įžeidimo turi teisę kreiptis į teismą.
Baudžiamąją atsakomybę numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Baudžiamojo kodekso 170-ajame straipsnyje skelbiama, jog tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojasi, niekina, kursto neapykantą ar diskriminaciją dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas pinigine bauda, areštu ar net laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nors Konstitucija garantuoja teisę į laisvę turėti ir reikšti savo nuomonę bei įsitikinimus, tačiau ši teisė nesuderinama su šmeižtu, dezinformacija ar įstatymų pažeidimu.
VE.lt svetainės administratorius Džiugas Lukoševičius, atsiliepimus internete laikantis normaliu informacinės visuomenės reiškiniu, pasakoja, kad kiekvieno interneto portalo redakcija turi savų priemonių, kaip apsisaugoti nuo įstatymą pažeidžiančių komentarų. Dažniausiai tai - necenzūrinių žodžių filtrai. "Vakarų ekspreso" tinklalapyje aptikę neetišką ar necenzūrinį komentarą skaitytojai paspausdami žymą "Netinkamas komentaras" apie jį gali pranešti redaktoriui.
Interneto portalų administracija turi visą informaciją apie komentaro parašymo laiką, kompiuterio IP adresą, kartais net elektroninio pašto adresą. Jei nusprendžiama, kad komentaras pažeidė įstatymą, kreipiamasi į interneto paslaugų teikėją, galintį nurodyti, kur yra kompiuteris, iš kurio buvo rašyta. Tačiau, įsitikinęs Dž. Lukoševičius, jei internautai naudoja tarpinio "Proxy" serverio, leidžiančio pakeisti IP adresą, paslaugą, jo susekti neįmanoma.
"Atrasti kompiuterį, iš kurio rašytas komentaras, nėra sudėtinga, - konstatuoja Dž. Paršonis, - daug sunkiau įrodyti, kas tą komentarą parašė. Tikro įrodymo nėra." Praktikoje dažniausiai nubaudžiami tie įtariamieji, kurie, užspeisti į kampą, prisipažįsta patys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą