Tik su vienu tėvų gyvenančių vaikų rodikliais Lietuva pirmauja ne tik Europos Sąjungoje (ES). Esame tarp lyderių pasaulyje. Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvoje vyrai, palyginti su kitomis ES šalimis, kur kas rečiau bendrauja su savo vaikais po skyrybų.
„Kas darosi tėvystės santykiams, kai išyra santuoka ar partnerystė, kokioje terpėje auga vaikai, kokių turi galimybių ir kokių yra rizikos veiksnių, – šie klausimai ypač aktualūs, nes vaikų, augančių tik su vienu tėvų, Lietuvoje yra daug. Jie dar svarbesni galvojant apie ateitį, nes šeiminis kontekstas po skyrybų iš karto atsiliepia vaikų subjektyviai, psichologinei, materialinei gerovei ir akademiniams pasiekimams. Lemia jų ateitį“, – sakė „Lietuvos žinioms“ prof. Aušra Maslauskaitė, vadovavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų 2015–2017 metais atliktiems tyrimams, finansuotiems Lietuvos mokslo tarybos.
Kas svarbu šeimos laimei
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, 27 proc. visų vaikų gyvena tik su vienu tėvų, dažniausiai su motina. Kaip parodė tyrimas, daugiau nei pusės jų tėvai išsiskyrę. Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje 35 proc. vaikų iki 15 metų patyrė tėvų skyrybas. Šiais rodikliais mus lenkia tik JAV ir Rusija – dvi šalys, kuriose šeimų nestabilumas ir aukščiausi skyrybų rodikliai, kaip pažymėjo demografė, dėl kultūrinių ir politinių priežasčių turi gana senas istorines tradicijas.
Lietuvoje skyrybų rodikliai taip pat labai aukšti. Turime kelių dešimtmečių tradiciją, atėjusią iš sovietmečio, ir dabar esame tarp ES lyderių. Nors situacija iš esmės pasikeitė. Sovietmečiu dažniau skirdavosi poros, turinčios aukštesnį išsilavinimą. Dabar, atvirkščiai, kur kas didesnė skyrybų rizika, kai žmonių išsilavinimas menkesnis, žemesnis socialinis ir ekonominis statusas.
Pasak prof. A. Maslauskaitės, yra daugybė socialinių ir ekonominių veiksnių, kurie sukelia žmonių nepasitenkinimą, nusivylimą. Konfliktai šeimose susiję ir su įtampa, patiriama dėl sąskaitų apmokėjimo, finansinio nesaugumo, negalėjimo įsigyti būsto. Ribotos galimybės patenkinti įsivaizduotos šeiminės laimės lūkesčius turi įtakos ir tarpusavio santykiams.
Europos vertybių tyrimo, kartoto 1990, 1999 ir 2008 metais, duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje labiausiai išaugo materialinės gerovės svarba šeimos laimei. Tokia tendencija būdinga daugeliui šalių. Taip pat padidėjo gerų seksualinių santykių svarba. Tačiau buvo ir išliko svarbūs šeimos laimei vaikai bei geri tarpusavio santykiai.
Po skyrybų – su mama
Per pirmąjį tyrimą apklausta 1,5 tūkst. vyrų, kurie turi atskirai gyvenančių nepilnamečių vaikų. Atliktas taip pat didelis kokybinis tyrimas – išsamiai kalbėtasi su maždaug 30 vyrų. Siekta atskleisti, kiek vyrai dalyvauja išlaikant vaikus po skyrybų, kokie tėvų ir vaikų santykiai, ar bendraujama su vaiko motina, galiausiai nuo ko priklauso, ar tėvystės santykiai nutrūksta ar tęsiasi, ir kokią įtaką turi Lietuvoje egzistuojanti teisinė sistema.
„Po santuokos ar partnerystės iširimo absoliuti dauguma vaikų lieka gyventi su motina – ir dėl kultūrinių priežasčių, ir dėl mūsų teisinės sistemos, neskatinančios, kad vaikas bent dalį laiko gyventų su tėvu, – kalbėjo tyrėja. – Vyksta vienas kitam prieštaraujantys procesai. Viena vertus, skatiname tėčius įsitraukti į vaiko auginimą ir ugdymą, pripažįstame, jog vaiko ir šeimos gerovei svarbu, kad abu tėvai nuo pat kūdikystės dalytųsi vaiko priežiūros rūpesčiais, megztų artimus santykius, vis daugiau vyrų išeina vaiko priežiūros atostogų, ir šiais rodikliais labai gerai atrodome ES kontekste. Tačiau santuokai iširus įsijungia visai kiti teisiniai mechanizmai. Tėvai kaip įmanoma labiau atribojami nuo dalyvavimo vaikų gyvenime.“
Lietuvoje po skyrybų vaikui priskiriama viena gyvenamoji vieta. Nėra numatyta galimybė ja pasidalyti kaip kitose šalyse, kai po skyrybų vaikas dalį laiko gyvena su kiekvienu iš tėvų. Nors tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje 28 proc. išsiskyrusių tėčių norėtų gyventi kartu su vaikais, 14 proc. nurodė, kad skiriantis kilo daug konfliktų su vaikų motina dėl to, su kuriuo jų gyvens vaikai po skyrybų.
Su tėvu – kaip išeis
„Motinystė iš karto tampa prioritetu. Svarbu, kad vaikas būtų su motina, o su tėvu – kaip išeis, – sakė prof. A. Maslauskaitė. – Po skyrybų tėvas įgyja tik teisę lankyti vaiką, taip pat prievolę išlaikyti jį, prievolę ir teisę dalyvauti auginant bei auklėjant vaiką. Tačiau prasideda labai sudėtingi dalykai. Mūsų teisinė sistema palieka labai daug laisvės šeimai susitarti, kaip dažnai tėvas matysis su vaiku. Realybė dažniausiai būna tokia, kad tas matymasis virsta tik keliais savaitgaliais per mėnesį ar dar rečiau. Laiko santykių tęstinumui nėra daug. Todėl jie trūkinėja, susitikimai retėja.“
Tyrimo duomenimis, 25 proc. tėvų po skyrybų bent kartą per savaitę bendrauja su vaikais, 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent kartą per mėnesį, o 13 proc. nesusitiko nė karto per metus. Panašūs ir ankstesnio tyrimo, kai buvo apklaustos mamos, vienos auginančios vaikus, rodikliai.
Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje tėvai kur kas rečiau bendrauja su savo vaikais po skyrybų. O tėvystės santykiai neabejotinai susiję su tėvo dalyvavimu išlaikant vaiką. Vyrai, kurie reguliariai moka alimentus bei kitaip prisideda prie vaikų išlaikymo, dažniau ir susitinka su jais. Toks ryšys būdingas ir kitoms šalims. Pasak demografės, finansinės ir laiko investicijos viena kitą pastiprina. Intriguojantis klausimas – kas pirmiau.
JAV atliktas tyrimas leidžia manyti, kad reguliariai mokami pinigai vaikui išlaikyti yra vis dėlto pirminė priežastis, lemianti geresnius santykius, parodanti, kad vaikas rūpi. Jei tėvas nepadeda išlaikyti vaiko ar neturi lėšų, kad galėtų padėti, jam nesmagu su vaiku ir matytis. Jis supranta, kad neatlieka tėvo vaidmens, kurio iš jo tikisi vaiko motina ir pats vaikas.
„Tėvystė kainuoja, o daugybės Lietuvos vyrų pozicijos darbo rinkoje pažeidžiamos, jų prastas išsilavinimas, darbo vietos nesaugios, atlyginimai nestabilūs. Ekonominis pažeidžiamumas lemia, kad jie atsiduria tėvystės užribyje, – pabrėžė tyrėja. – Į jį stumia ir aplinka. Ekonominis pažeidžiamumas virsta tėvystės bauda.“
Kita vertus, komplikuojasi santykiai su vaiko motina, o jie, kaip rodo tyrimai, labai svarbūs tiek padedant išlaikyti vaiką, tiek santykių su vaiku kokybei. Prof. A. Maslauskaitės įsitikinimu, nuo tėvų gebėjimo atskirti tėvystės ir partnerystės santykius priklauso ir vaiko, ir pačių tėvų gerovė. Tačiau tai nelengva padaryti, ypač skyrybų atvejais, kai konfliktų ir nuoskaudų netrūksta. Reikia būti išskirtinai brandžioms asmenybėms, kad būtų galima atskirti tuos du santykių lygmenis.
Tiesiog išsivaikšto
Tyrimai atskleidė dar vieną opią problemą Lietuvoje – vyrai, kurie gyveno su partnere nesusituokę, iširus partnerystei kur kas rečiau išlaiko savo vaikus ir kur kas mažiau su jais bendrauja nei tie, kurie buvo susituokę. Pasak tyrėjos, neturime sutvarkyto partnerystės instituto, todėl tokie tėvai tiesiog išsivaikšto. Lyg ir egzistuoja vaikų išlaikymo prievolės, bet nėra jokios privalomos teisinės procedūros.
Pavyzdžiui, kai išyra santuoka, registruojant ištuoką privaloma išspręsti visas problemas, susijusias su vaikų išlaikymu ir dalyvavimu juos auginant bei auklėjant. Iširus partnerystei, kai tėvai gyveno nesusituokę, vaikų pozicijos, jei mama nesikreipia į teismą, tampa labai pažeidžiamos ir išlaikymo, ir santykių su tėvu požiūriu.
„Tačiau gali būti įvairiausių priežasčių, kodėl mama nesikreipia į teismą. Partnerystės iširimas – daug nuoskaudų, pykčio, agresijos turinti situaciją. Politikų nenoras jau daugiau kaip 10 metų sutvarkyti su partnerystės institutu susijusios teisinės bazės, lemia, kad turime daugybę problemų, susijusių su vaikų gerove ir teisių užtikrinimu“, – kalbėjo demografė.
Iš 27 proc. vaikų, kurie gyvena tik su vienu tėvų, beveik penktadalio tėvai niekada negyveno kartu arba nebuvo susituokę. Apie trečdalį vaikų tėvai negyvena kartu, bet nėra išsiskyrę. Apie juos žinoma mažiausiai. Ar palaiko ryšius ar nepalaiko. Ar gyvena kitose šalyse ir kartkartėmis grįžta. Ar santykiai nutrūkę, nors ištuoka neįregistruota. Šiaip ar taip, didelė dalis vaikų gyvena tokioje nestabilioje, neaiškioje terpėje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą