Tyrimas: prieš rinkimus politikai linkę drausti mažiau

Tyrimas: prieš rinkimus politikai linkę drausti mažiau

2016-2020 metų kadencijos Seimas daugeliui atmintyje išliks kaip valdžia, ėjusi draudimų ir ribojimų keliu. „Mediaskopo“ analitikai išanalizavo, kaip keitėsi komunikacija žiniasklaidoje apie alkoholio ir tabako draudimus ir ribojimus 2016-2020 metais, kokios temos vyravo ir kurie politikai draudimų ir ribojimų kontekste pasisakė aktyviausiai.

Labiausiai linkęs drausti - Aurelijus Veryga, labiausiai švelninti draudimus – Aušrinė Armonaitė

„Turbūt nieko nenustebinsime teigdami, jog dažniausiai apie draudimus teigiamai pasisakė dabar jau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. R. Karbauskis aktyviau cituotas kadencijos pradžioje, 2016-2017 metais, tuo tarpu A. Veryga vis dažniau cituotas draudimų kontekste 2019-2020-aisiais“, - pažymi Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

Analizė rodo, kad viskas nėra tik „juoda“ arba „balta“: net trys politikai, Saulius Skvernelis, Mykolas Majauskas bei Remigijus Žemaitaitis, pateko į abiejų sąrašų lyderius.

„Analizuodami medžiagą pastebėjome, jog S. Skvernelio nuomonę dažnu atveju sunku priskirti vienai ar kitai grupei. S. Skvernelis paprastai teigia draudimams pritariantis, tačiau mano, kad draudimai galėtų būti švelnesni ar yra tobulintini. Pavyzdžiui, premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina siūlomus rūkymo ribojimus, teigdamas, kad šis klausimas nėra „svarbus ir esminis“, o draudimus praktiškai įgyvendinti įvairioms institucijoms būtų sudėtinga. Arba premjeras ketina balsuoti už draudimą rūkyti balkonuose, tačiau ragina sudaryti sąlygas ir rūkaliams“, - kalba V. Kairienė.

R. Žemaitaičio, taip pat patekusio į abu lyderių dešimtukus, atžvilgiu daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė jo iniciatyva stiprų alų pardavinėti tik mažose pakuotėse. Vis dėlto šis politikas labiau pasižymėjo kritika valdančiųjų inicijuotiems draudimams: R. Žemaitaičio teigimu, uždrausti rūkyti balkonuose – „neįgyvendinama nuostata“.

M. Majauskas, panašiai kaip ir R. Žemaitaitis, buvo labiau matomas tarp už draudimų liberalizavimą pasisakančių politikų. Ryškiausiai M. Majauskas buvo matomas sprendimuose, susijusiuose su elektroninėmis cigaretėmis. Jis buvo tarp politikų, palaikiusių siūlymą uždrausti elektronines cigaretes, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų. „Akivaizdu, kad susidūrėme su didžiulio masto problema – nepilnamečiams patraukliomis ir gana lengvai prieinamomis elektroninėmis cigaretėmis", – yra sakęs M. Majauskas. Tačiau jis buvo liberalesnis alkoholio atžvilgiu, siūlė prezidentei vetuoti Alkoholio kontrolės įstatymą 2017-aisiais, taip pat parengė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlė nukelti papildomus suvaržymus prekybai alkoholiu, siaurinančius lauko kavinių, sezoninių prekybos vietų teises prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir kitus su alkoholio kontrole susijusius ribojimus.

Aušrinė Armonaitė, kaip ir M. Majauskas, prisidėjo prie siūlymų prezidentei vetuoti 2017-ųjų alkoholio kontrolės įstatymą, tuomet ji siūlė švelninti draudimą alkoholį parduoti 20-ies nesulaukusiems pilnamečiams asmenims. 2019-aisiais Laisvės partijos pirmininkė Seimui teikė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir siūlė atsisakyti draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, ir paplūdimiuose. Šiais metais, po pirmojo rinkimų turo, žiniasklaidos dėmesio sulaukė A. Armonaitės teiginiai, jog reikėtų peržiūrėti alkoholio draudimus.

Antroje kadencijos pusėje imtasi tabako ir rūkymo ribojimų

Antroje praėjusios kadencijos Seimo pusėje augo informacijos apie tabako bei rūkymo draudimus ir ribojimus kiekis. 2019 metais ši temą sulaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio – buvo fiksuoti 3934 pranešimai.

„Plačiausiai žiniasklaidoje nuskambėjo 2018-ųjų metų sausį LVŽS frakcijos nario Mindaugo Puidoko siūlymas uždrausti rūkyti viešose vietose, esančiose 100 metrų atstumu iki švietimo bei  socialinių paslaugų įstaigų, viešojo transporto stotelėse ir stotyse bei  10 metrų aplink jas – fiksavome 709 su tuo susijusius pranešimus. Kitas pikas tabako ir rūkymo draudimų ir ribojimų tema žiniasklaidoje buvo pasiektas 2010 metų rugsėjį ir spalį, kai Seimo Ekonomikos komitetas nutarė grąžinti patobulinti įstatymo pataisas, numatančias draudimą rūkyti balkonuose. Neilgai trukus Seime buvo pasiūlyta nauja pataisa, kuria siekiama uždrausti elektroninių cigarečių skysčius su skoniais, esą taip nuo jų rūkymo būtų atbaidomi paaugliai“, - kalba V. Kairienė.

Nepaisant to, kad informacija apie su tabaku susijusius ribojimus nežymiai augo, artėjant rinkimams stebima tendencija, kad politikai apie alkoholio ir tabako draudimus ir ribojimus kalbėjo vis mažiau, pastebi V. Kairienė. Šiais metais fiksuota mažiausiai - 6538 – pranešimų apie alkoholio ir tabako draudimus ir ribojimus per visus ketverius metus.

Draudimų pikas – 2017 metais

Aktyviausiai apie alkoholio draudimus bei ribojimus žiniasklaidoje buvo kalbama 2017 metais (9241 pranešimas, su tabako bei rūkymo draudimais susijusios informacijos tuomet fiksuota perpus mažiau -  15 471 pranešimas.

„Piką alkoholio draudimo komunikacija pasiekė 2017 metų gegužės mėnesį, kai buvo priimtos alkoholio ribojimo įstatymo pataisos. Tą mėnesį fiksavome net 2473 pranešimus, susijusius su alkoholio draudimais ir ribojimais. Kitas informacijos pikas kilo 2018 metų pradžioje, kai įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas. Daugelis dar prisimename didžiulį pasipiktinimą, nuvilnijusį dėl iš užsienio leidinių plėšomų alkoholio reklamų“, - komentuoja V. Kairienė.

Vėliau informacijos, susijusios su alkoholio draudimais, kiekis kasmet mažėjo 20-30 proc. Paskutinis informacijos pikas, susijęs su alkoholio draudimais bei ribojimais, kilo 2019 metų rugsėjį, kai Seimas uždraudė Lietuvoje nuo 2020 metų lapkričio parduoti stiprųjį alkoholį labai mažoje taroje, o stipresnį kaip 6 laipsnių alų ir kai kuriuos kitus gėrimus pilstyti į didesnę negu 0,2 litro plastiko tarą.

„Mediaskopo“ analitikai išanalizavo 850 šaltinių, kuriuos sudarė nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, interneto portalai, naujienų agentūros, radijo bei TV žinių/publicistiniai pranešimai.

Sidebar placeholder