Tačiau kalėdinių atvirukų siuntimo tradicija nėra numirusi. Dar yra žmonių, kuriems šis ritualas šventas. Popierinius kalėdinius sveikinimus paštu vienos kitoms dar mėgsta siųsti įmonės. Tačiau, kaip pastebi atvirukų gamintojai, retas kuris nori rašyti sveikinimo tekstą pats ir kur kas mieliau renkasi atvirukus su tekstu - lieka tik įrašyti vardą.
Į klausimą, kodėl nebesiunčia kalėdinių atvirukų vieni kitiems "Vakarų ekspreso" kalbinti žmonės įvardijo panašias priežastis - tiesiog priprato sveikinti kitaip: telefonu, internetu. Be to, esą šis ritualas reikalauja nemažai laiko, kurio dabar daugeliui itin trūksta.
"Be to, tai brangu. Jei nori išskirtinio atviruko, voko, tenka ir 20 litų pakloti", - minėjo ponia Gražina.
Tiesa, visi kaip vienas pripažino, kad radę pašto dėžutėje jiems adresuotą ranka rašytą sveikinimą iš brangaus žmogaus, labai apsidžiaugtų.
Paskatino kilni misija
Klaipėdietė Lina Staniulionienė yra viena iš tų retų išimčių, kuri šiemet prieškalėdiniame šurmulyje rado laiko ir net kelis vakarus paskyrė gražiam ritualui - užrašyti ranka ir išsiųsti paštu sveikinimus artimiesiems.
"Kodėl daugelis žmonių pamiršę šį sveikinimo būdą? Ogi todėl kad tai atima kur kas daugiau laiko nei pasveikinti visus vienu metu "Facebooke". Sėdėjau du vakarus ir rašiau, nes kiekvienam norėjau surasti jam tinkamiausius šiltus žodžius. Įdomu, kad rašydamas sveikinimą atvirutėje kiekvieną kartą turi gerai pagalvoti, koks kreipinys labiausiai tinka konkrečiam žmogui", - įspūdžiais dalijosi L. Staniulionienė.
Ji pati sakė nepamenanti, kada paskutinį kartą pašto dėžutėje būtų radusi voką su mielu laišku ar sveikinimu, nes artimieji tokį sveikinimą yra seniai pamiršę.
"Aš savo močiutėms visada siunčiu kalėdinius sveikinimų atvirukus. Nors susitinkame dažnai ir galėčiau pasveikinti jas žodžiu, bet gera žinoti, kad toks mano dėmesys jas labai pradžiugins. O šiemet jau parašiau 17 kalėdinių atvirukų. Tiesiog šiemet atvirukų rašymas turi ir kitą misiją - paremti vėžiu sergančius vaikus. Pirkau "Mamų unijos" platinamus atvirukus, kuriuose - vėžiu sergančių vaikų piešiniai. Tikiuosi, kad ir mano artimiesiems bus miela gauti tokį sveikinimą", - pasakojo L. Staniulionienė.
Tingi ir parašą rašyti
Kad siunčiamas kalėdinis atvirukas turėtų kilnią misiją, pageidauja ir vis daugiau kompanijų, pastebėjo verslo įmonėms kalėdinius atvirukus gaminančios įmonės "Po egle" vadovas Dalius Malcius.
"Šiemet remiame "SOS kaimo" bendruomenes, tad įmonės žino, kad litas nuo kiekvieno paramos akcijai skirto atviruko atiteks ten besiglaudžiantiems vaikams. Ir tokios atvirutės labai paklausios", - pastebėjo D. Malcius.
Tačiau jis pastebėjo ir kitą tendenciją, kad vis dažniau įmonės pageidauja, jog atvirukai būtų ne tušti, o jau su iš anksto paruoštu tekstu, o dar geriau - ir atspausdintu įmonės vadovo parašu.
"95 procentai užsakovų renkasi atvirukus su paruoštu tekstu", - pastebėjo D. Malcius.
Kaip įmonėse, taip ir kasdieniame žmonių gyvenime. Pasak atvirukus gaminančios įmonės "Ajonda" Klaipėdos filialo vadybininkės Ramunės Vasiliauskienės, kur kas paklausesni yra atvirukai su tekstu.
"Matyt žmonės tingi rašyti, galvoti, ieškoti žodžių", - svarstė moteris.
Kiekvienam lietuviui - 4 atvirukai
Jau 22 metus atvirukus gaminančios įmonės "Paletti" vadovas Gintaras Balčiūnas pasakojo, kad palyginti su kitomis užsienio šalimis lietuviai atvirukų rašo nedaug, tačiau esą tikrai negalima teigti, jog tai seniai pamiršta sveikinimo forma.
"Skaičiuojama, kad per metus kiekvienam lietuviui tenka 4 atvirukai. Pavyzdžiui, Anglijoje skaičiai kitokie - ten per metus kiekvienam tenka net 40 atvirukų, Skandinavijoje - 15. Net estai šioje sferoje mus lenkia. Atrodo, kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonės rašo sveikinimus atvirukuose. O lietuviai - kaip pietiečiai, kuriems neužtenka kantrybės tokiems dalykams", - pasakojo G. Balčiūnas.
Įdomu ir tai, kad šalies išsivystymas nenustumia užmarštin gana senoviško sveikinimo būdo. Esą net Amerikoje kiekvienam gyventojui per metus tenka 20 atvirukų.
"Užsienio šalyse populiaru rašyti atvirukus įvairiausiomis progomis - įkurtuvių ar įsigijus naują augintinį", - šypsodamasis pasakojo įmonės vadovas.
Kalėdiniai atvirukai nėra labiausiai perkama prekė. Esą kur kas daugiau parduodama gimtadienio šventei ar Velykoms skirtų atvirukų.
"Negalėčiau išskirti, kurie atvirukai labiau populiarūs - su tekstu ar be jo. Mano nuomone, labiau išsilavinę žmonės renkasi švarius atvirukus, nes nori patys savo ranka užrašyti sveikinimą. Juk visiškai nesvarbu, ar gražus tavo raštas, ar ne - kur kas svarbiau, kad visa tai darai iš visos širdies", - kalbėjo G. Balčiūnas.
Laiškų siunčia vis mažiau
Pasaulyje pastaruosius kelerius metus pastebima tendencija, kad kasmet laiškų išsiunčiama keliolika procentų mažiau, pažymėjo "Lietuvos pašto" Vidaus komunikacijos vadovas Tadas Valančius. Jo duomenimis, Lietuvoje taip pat mažėja siunčiamų laiškų kiekis. Esą nėra ko stebėtis - informacinės technologijos keičia bendravimo būdus. Tačiau šventinis laikotarpis yra ypatingas ir pastebima, jog išsiunčiamų ir gaunamų laiškų skaičius tuo metu išauga dvigubai.
"Sveikinimus ar atvirlaiškius žmonės labiau linkę rašyti ne dėl to, kad neturi kito būdo atsiųsti žinią, bet dėl to, kad tai labai asmeniška, taip parodomas ypatingas dėmesys. Tradicijos pasveikinti savo artimus žmones ar padaryti jiems staigmeną, siunčiant sveikinimą ar dovanėlę paštu nepamiršta ne tik vyresni pašto klientai. Šį būdą iš naujo atranda ir jaunimas, kurių vis daugiau giminaičių ir draugų gyvena užsienio šalyse. Taip žmonės atsigręžia į tai, kas tikra. Juk rašydami atviruką, sveikinimą, dėdami jį į voką, parinkdami pašto ženklą kartu parodome, kad mes įdedame ir nemažai pastangų ir toks sveikinimas, palinkėjimas turi tikrai didesnę išliekamąją vertę", - pasakojo T. Valančius.
Tai iliustruoja ir sveikinimų atvirukų bei jiems skirtų vokų paklausa šventiniu laikotarpiu. Šventinių atvirukų, atvirlaiškių "Lietuvos pašto" klientai šiuo laikotarpiu įsigyja iki 4 kartų daugiau nei bet kurį kitą metų mėnesį (išimtis - Šv. Velykų laikotarpis).
"Šventiniu laikotarpiu gerokai išauga ne tik laiškų, bet ir siuntų - iki 2 kilogramų svorio, skaičius. Tad galima manyti, jog gyventojai kartu su šventiniu sveikinimu savo artimiesiems išsiunčia ir nedidelę dovanėlę", - minėjo "Lietuvos pašto" atstovas.
Kelių pastarųjų metų duomenys rodo, jog dažniausiai šventiniai sveikinimai ir dovanos keliauja į Didžiąją Britaniją, JAV, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Norvegiją - ten, kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės.
Daugiausia siuntų į Lietuvą atkeliauja iš Kinijos. Akivaizdu, jog gyventojai šventiniu ir prieššventiniu laikotarpiu pasirūpina dovanomis iš didžiausių pasaulio elektroninių parduotuvių. Štai šių metų lapkritį daugiau nei pusę visų siuntų sudarė būtent siuntos iš Kinijos. Už jos rikiuojasi Lenkija, Vokietija, JAV, Didžioji Britanija, Airija - taip pat šalys, kuriose gyvena lietuvių bendruomenės.
"Kalbant apie egzotiškas šalis, tai šventiniu laikotarpiu laiškai ir dovanos taip pat keliauja ir į Pietų Ameriką: Argentiną, Kolumbiją, Meksiką, taip pat Australiją, kitas pasaulio šalis, kur įsikūrusios lietuvių bendruomenės", - pasakojo T. Valančius.
Istorija
Teigiama, kad pirmuosius kalėdinius atvirukus pagaminti sumanė britas Henris Koulas (Henry Cole). 1843-aisiais užsiėmęs verslininkas, nerasdamas laiko pats ranka parašyti kalėdinių sveikinimų, kreipėsi į savo draugą, garsų to meto iliustratorių, prašydamas nupiešti kalėdinį atviruką, vaizduojantį jo šeimą. Verslininkas nusprendė pagaminti daug atviruko kopijų ir išsiųsti jas savo giminaičiams ir kolegoms, linkėdamas linksmų Kalėdų. Pirmieji atvirukai buvo atspausdinti naudojant litografijos techniką ir nuspalvinti rankiniu būdu.
Lietuvoje pirmieji kalėdiniai atvirukai pasirodė XIX a. pabaigoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą