Po vasarinės ryto audros patyliukais išlindo saulė ir klubas “Mes galim” sukvietė vaikus dalyvauti projekte „Vaivorykštė priklauso vaikams“, kurio tikslas – pažeidžiamų socialinių grupių integracija. Palangoje, viloje “Auska” gamta dvelkė gaiva. Atvažiavo autobusas pilnas vaikų – tai Klaipėdos vaikų globos namų “Rytas” ir “Smiltelė” auklėtiniai. Iš viso 30 vaikų (M/V, 8-18 m.) ir 3 socialiniai darbuotojai. Prioritetas skirtas vaikams be globėjų ir neturintiems elgesio nusižengimų.
Vaikai – tai didelė šeima – daug brolių ir seserų, tačiau ne visais jie pasitiki. Smagu girdėti, kad ir čia jie turi mamą – taip kreipiasi į jais besirūpinančią socialinę darbuotoją. Anaiptol, vaikams trūksta savarankiškumo, iniciatyvos. Grupėje gyvenantys vaikai pirmiau galvoja apie savo, o ne kitų interesus. Galima įžvelgti didelę konkurenciją dėl elementarių dalykų, kaip pvz. kas valgys pirmas. Trūksta komandinio darbo, o ypač bendradarbiavimo tarpusavyje sprendžiant įvairias užduotis. Vaikai sako, kad nemoka, nenori, o galbūt laukia, kol už juos tai padarys kas nors kitas.
VŠĮ „European sport, art and languages school“ surengė vaikams vienos dienos pažintinę stovyklą, kurios metu įvyko susipažinimo žaidimas, vaikai plaukiojo ir žaidė baseine. Smalsiausi uogavo ir skanavo mėlynes, mokėsi kepti dešreles ir zefyrus, žaisti badmintoną, frisbį. Po sočių pietų įvyko orientacinės varžybos, kurių metu vaikai dalyvavo sportinėse rungtyse, vykdė edukacines užduotis, bėgiojo, ieškojo paslėpto lobio. Vyko komandinis darbas, tačiau, kad ir kaip tarpusavyje rungėsi komandos, laimėjo draugystė ir visi draugiškai pasidalino rastą lobį. Tokiu būdu siekta suteikti vaikams žinių ir įgūdžių, paskatinti juos bendradarbiauti tarpusavyje.
Anot socialinės darbuotojos Brigitos Kolbergaitės, vaikai tokiame projekte dalyvauja pirmą kartą. Nebuvo dar taip, kad dalyvautų dvi skirtingos įstaigos kartu. Tikėtina, kad dalyvaudami kartu vaikai galėtų geriau pažinti vieni kitus ir atrasti bendrų interesų, o tai galbūt sąlygotų didesnę motyvaciją. Kita vertus, dirbant su tokiais vaikais reikia bent vienerių metų įdirbio, kad atsirastų abipusis ryšys ir pasitikėjimas naujais žmonėmis.
Puiku, kad projektą pavyko suorganizuoti labai operatyviai, keliais skambučiais ir elektroniniais laiškais, be sudėtingų biurokratinių reikalų. Esame dėkingi projekto partneriams: vilos „Auska“ kolektyvui, kad mus priėmė, Lietuvos demokratinei moterų kolegijai, kad išsprendė logistikos klausimą. Dėkojame Klaipėdos autobusų parkui už saugią kelionę ir kantrybę vykstant į vietą. Ačiū draugams Karoliui ir Edui už pagalbą. Džiaugiamės galėdami prisidėti mažyčiu geru darbu, kuris ateityje gali išaugti. Vaikams reikia išmokti svajoti ir būti vieningiems.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą